Ergonomika darbo vietoje: darbdavio pareigos ir reikalavimai

Pagal 2026 m. spalio 23 d. galiojančius teisės aktus darbdavys privalo įrengti darbo vietas įvertinęs darbuotojo fizines galimybes, profesinės rizikos vertinime ištirti ergonominius veiksnius – fizinio darbo krūvį, darbo įtampą ir darbo vietos pritaikymą darbuotojui – ir šalinti ar mažinti nustatytą riziką (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, toliau – DSS įstatymas, 14 str. 1 d. ir 25 str. 1 d.; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, toliau – Rizikos vertinimo nuostatai, 3.3, 16.2 ir 17 p.). Darbui su kompiuteriu taikoma higienos norma HN 32:2004, krovinių tvarkymui rankomis – atskiri reikalavimai. Neviršytini keliamo krovinio masės dydžiai nustatyti Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų (toliau – Ergonominiai nurodymai) priede.

Kas yra ergonominiai rizikos veiksniai?

Ergonominis veiksnys – tai veiksnys, „kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms“ (Rizikos vertinimo nuostatų 3.3 p.). Tai viena iš šešių rizikos veiksnių grupių; kitos – cheminiai, fizikiniai, biologiniai, psichosocialiniai ir fiziniai veiksniai (3.10 p.). Visas grupes aptarėme straipsnyje apie kenksmingus ir rizikos veiksnius darbe.

Ergonominiai nurodymai nustato, kad tiriant vertinamos trys sritys (8 p.):

• Fizinio darbo krūvis – krovinių tvarkymas rankomis, kartotiniai liemens pasilenkimai, kartotiniai rankų judesiai, statinio darbo krūvis ir darbo poza (9 p.).
• Darbo įtampa – dėmesio koncentravimas ir regos įtampa; pavyzdžiui, tiriama, kiek laiko darbuotojas turi stebėti ekranus, valdymo sistemas ar procesus (10 p.).
• Darbo vietos pritaikymas – ar kėdė, atramos nugarai ir rankoms, darbo paviršiai leidžia išlaikyti teisingą pozą, ar užtenka erdvės judėti ir keisti pozą, ar darbo vietos parametrus galima reguliuoti (11 p.).

Psichosocialiniai veiksniai yra atskira grupė ir tiriami pagal atskirus metodinius nurodymus (Rizikos vertinimo nuostatų 16.2 p.); apie juos rašėme straipsnyje apie psichosocialinius rizikos veiksnius. Daugiau apie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevenciją – mūsų įraše apie Valstybinės darbo inspekcijos seminarą ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros puslapyje.

Pagrindiniai reikalavimai: suvestinė lentelė

Lentelėje ir toliau tekste: Krovinių reikalavimai – Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis; Darboviečių nuostatai – Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai; Specialių pertraukų aprašas – Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintas Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas.

Darbas prie kompiuterio: ką nustato HN 32:2004

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato darbo aplinkos, įrangos ir darbo bei poilsio režimo reikalavimus dirbantiesiems su videoterminalais (1 p.); ja vadovaujasi tie, kas įrengia ir naudoja darbo vietas su videoterminalais (3.1 p.). Norma netaikoma, pavyzdžiui, portatyvioms sistemoms, kurios darbo vietoje naudojamos ne visą darbo dieną, taip pat skaičiuotuvams, kasos aparatams ir kitiems mažos informacinės apimties įrenginiams su mažų matmenų vaizduokliu (2.3, 2.4 p.). „Darbuotoju, dirbančiu kompiuteriu“, norma vadina kiekvieną darbuotoją, kuris su videoterminalu nuolat dirba kaip savo įprasto darbo dalimi pusę ir daugiau darbo dienos (pamainos) arba ne trumpiau kaip 2 val. su pertrauka per pamainą (6.8 p.); kituose punktuose šio termino norma nevartoja, o jos reikalavimai skirti dirbantiesiems su videoterminalais (1, 18 p.).

Darbdavys organizuoja rizikos vertinimą, kuriame nustatomas darbo su videoterminalu poveikis sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai, ir numato priemones rizikai šalinti ar mažinti (7, 9 p.). Pradedamos naudoti darbo vietos turi atitikti normos reikalavimus (9.1 p.), o kiekvienas darbuotojas apmokomas naudotis įranga prieš pradėdamas dirbti ir kai darbo vietoje vykdomi esminiai pokyčiai (11 p.).

Ekranas, klaviatūra, stalas ir kėdė

• Ekranas: vaizdas stabilus ir nemirga, ryškumą ir (arba) kontrastą galima lengvai reguliuoti; ekranas lengvai pasukamas ir pakreipiamas, turi reguliuojamą stovą; atstumas nuo akių iki ekrano – ne mažesnis kaip 40 cm (21.3–21.7 p.).
• Atspindžiai ir šviesa: ekrane neturi būti varginančių šešėlių ir atspindžių, languose ar šalia jų turi būti priemonių šviesos srautui sumažinti (21.8, 21.9 p.); apšvietimas turi atitikti higienos normos reikalavimus (26.1 p.).
• Klaviatūra ir pelė: klaviatūros aukštis leidžia išlaikyti taisyklingą laikyseną, priešais ją yra vietos plaštakoms ir riešams atremti, riešai laikomi neutraliai, klaviatūra ir pelė yra viename aukštyje, klaviatūra kilnojama ir atskirta nuo ekrano (22.1–22.3, 22.6, 22.7 p.).
• Stalas: pakankamai didelis ekranui, klaviatūrai ir dokumentams, jo paviršius mažai atspindi šviesą; dokumentų laikiklis stabilus ir reguliuojamas; stalo konstrukcija turi užtikrinti patogią pozą (23.1–23.3 p.).
• Kėdė: stabili, su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti aukštį ir atlošo kampą, su reguliuojamais porankiais; pėdų atrama pritaikoma tam, kam jos reikia; sėdynės priekinė briauna nuožulni (24.1–24.4 p.).
• Erdvė: vienai darbo vietai – ne mažiau kaip 6 m² patalpos ploto ir 20 m³ erdvės, pakankamai vietos judėti ir keisti kūno padėtį (25.1, 25.3 p.).

Norma nenustato stalo aukščio ir nereikalauja reguliuojamo aukščio ar stovimo stalo. Kitų dažnai minimų skaičių, pavyzdžiui, didžiausio atstumo iki ekrano ar ekrano viršaus aukščio, joje nėra: vienintelis atstumas nuo akių iki ekrano – ne mažiau kaip 40 cm.

Darbo ir poilsio režimas

Darbdavys privalo planuoti darbą taip, kad dirbant prie ekrano būtų daromos periodinės pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla; nepertraukiamai prie videoterminalo galima dirbti ne ilgiau kaip 1 val. (HN 32:2004 13, 14 p.). Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojami akių ir fiziniai pratimai (17 p.).

Mūsų pastaba: HN 32:2004 15 p. numato reglamentuotas (specialias) 5 (10) min. trukmės pertraukas po 1 val. darbo ir remiasi Vyriausybės 2003 m. nutarimu Nr. 160, kuris pagal Teisės aktų registrą negalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Dabar specialių pertraukų trukmę ir sąlygas nustato Specialių pertraukų aprašas (Darbo kodekso, toliau – DK, 122 str. 4 d.). Pagal jį specialios pertraukos per 8 val. darbo dieną trunka ne mažiau kaip 40 min. ir suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos, kai dirbama profesinės rizikos sąlygomis, sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos darbą arba kai rizikos vertinimo rezultatais veiksnio dydis viršytas ir rizika įvertinta kaip toleruotina (Specialių pertraukų aprašo 4, 5.2, 7 p.). Kaip HN 32:2004 15 p. dera su šiuo aprašu ir ar darbas prie kompiuterio savaime atitinka jo sąlygas, tekstai nesako: aprašas darbo prie kompiuterio nemini, o jo sąlygos siejamos su profesinės rizikos sąlygomis, sunkiu fiziniu ar didelės protinės įtampos reikalaujančiu darbu ir rizikos vertinimo rezultatais. Specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką (DK 111 str. 2 d. 2 p.).

Sveikatos tikrinimai ir akiniai

Dirbantiesiems su videoterminalais privalomi išankstiniai ir periodiniai sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai (HN 32:2004 18 p.). Jei pagal patikrinimo rezultatus to reikia ir įprastinių koreguojančių prietaisų naudoti negalima, darbuotojai aprūpinami specialiais koreguojančiais prietaisais, tinkančiais jų darbui (19 p.); atsiradus regėjimo sutrikimų, darbdavys privalo suteikti galimybę ištirti akis (20 p.). Sveikatos tikrinimų priemonės įgyvendinamos ne darbuotojų lėšomis (20.1 p.), o darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis (DSS įstatymo 11 str. 1 d.). Daugiau – straipsnyje apie privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.

Darbo vietos įrengimas, sėdimas ir stovimas darbas

Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės (DSS įstatymo 14 str. 1 d.), o bendruosius reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai (DSS įstatymo 14 str. 2 d.). Jie taikomi visų ekonominės veiklos rūšių įmonėms (5 p.), bet netaikomi, pavyzdžiui, laikinose ir kilnojamose darbo vietose (6.3 p.). Iki 2000 m. gruodžio 31 d. įsteigtoms darbovietėms taikomi reikalavimai esamoms darbovietėms, o įsteigtoms ar pertvarkytoms vėliau – steigiamoms (tvirtinančio įsakymo 2.1, 2.2 p.).

Ergonomikai svarbiausi Darboviečių nuostatų punktai:

• darbo patalpos turi būti pakankamo ploto, aukščio ir erdvės, o laisvas plotas darbo vietoje – toks, kad darbuotojai galėtų pakankamai laisvai judėti (steigiamoms darbovietėms, 31.1, 31.2 p.);
• temperatūra turi būti tinkama atsižvelgiant į darbo pobūdį ir fizinį krūvį (12.1 p.), o darbovietės, kiek įmanoma, apšviestos natūralia šviesa (13.1 p.);
• poilsio patalpose ir poilsio zonose turi būti pakankamai stalų ir kėdžių su atramomis (32.2, 40.2 p.);
• prireikus darbovietės įrengiamos atsižvelgiant į neįgaliųjų darbuotojų reikmes (18.1 p.), o nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims sudaromos sąlygos pailsėti atsigulus (16 p.).

Sėdimas ir stovimas darbas. Atskiro reikalavimo įrengti stovimą ar reguliuojamo aukščio stalą perskaitytuose teisės aktuose nėra. Ergonominiuose nurodymuose poza tiriama atsakant į klausimus: ar sėdint nugara tiesi ir abi kojos remiasi į pagrindą, ar stovint galima keisti pozą ir numatyta galimybė atsisėsti, ar sėdint galima dalį pamainos dirbti stovint, ar nėra ilgai trunkančių nenatūralių pozų (9.5.1, 9.5.5–9.5.7 p.). Ergonominių nurodymų priede nustatytas neviršytinas dydis: retai atliekamo darbo zona – ne toliau kaip 65 cm vyrams ir 58 cm moterims, matuojant nuo peties iki toliausiai ant darbo paviršiaus padėtos darbo priemonės. Jei tyrimas parodo riziką, priemones jai šalinti ar mažinti darbdavys numato pagal Rizikos vertinimo nuostatus (17.1–17.3 p.).

Krovinių kėlimas rankomis

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis (Krovinių reikalavimai) taikomi bet kurios veiklos įmonėms, kai keliant, leidžiant žemyn, stumiant, traukiant ar nešant krovinį kyla rizika, ypač susižeisti nugarą (3, 5 p.). Pirmiausia darbdavys turi imtis organizacinių priemonių arba naudoti mechaninius įrenginius, kad krovinių rankomis tvarkyti nereikėtų (7 p.).

Jei be rankų darbo neišsiverčiama, darbdavys:

• parūpina tinkamas darbo priemones ir įrengia darbo vietas kuo saugiau (8, 9 p.);
• jei įmanoma, iš anksto įvertina riziką ir krovinių savybes pagal 1 priedą ir pasirūpina, kad rizika būtų šalinama ar mažinama (9.1, 9.2 p.);
• pavesdamas užduotį, įvertina darbuotojo galimybes ir individualius veiksnius: fizines galimybes, drabužius ir avalynę, žinias ir apmokymą (10 p., 2 priedas);
• sudaro sąlygas pasitikrinti sveikatą (11 p.);
• kai įmanoma, informuoja apie krovinio svorį ir, jei krovinys sukrautas ekscentriškai, apie sunkiausios pusės svorio centrą (13 p.);
• papildomai moko ir instruktuoja, kaip teisingai tvarkyti krovinius (14 p.).

Riziką didina per sunkus, griozdiškas ar toli nuo liemens laikomas krovinys, liemens sukimas, nepakankama erdvė, nelygios ar slidžios grindys, per dažnos pastangos, nepakankamas poilsio laikas ir darbo tempas, kurio darbuotojas negali pakeisti (1 priedas).

Krovinių reikalavimuose kilogramų ribų nėra. Neviršytinus vienkartinio rankomis keliamo krovinio masės dydžius nustato Ergonominių nurodymų priedas; jie priklauso nuo lyties, kėlimo aukščio ir rankų padėties:

Pagal tą patį priedą krovinio pakėlimo ar nuleidimo zona – tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių linijos, o kartotinio pasilenkimo kampas – ne didesnis kaip 60°. Didžiausia lentelės reikšmė, 25 kg, taikoma tik vyrams, keliantiems sulenktomis rankomis nuo krumplių iki alkūnės aukščio; kitose zonose ribos mažesnės. Tyrimo duomenys lyginami su šiais dydžiais (Ergonominių nurodymų 13 p.).

Kaip vertinama ir įforminama ergonominė rizika

Ergonominė rizika vertinama kaip profesinės rizikos vertinimo dalis: rizikos veiksniai matuojami arba įvertinami kokybiškai, o ergonominiai tiriami pagal Ergonominius nurodymus (Rizikos vertinimo nuostatų 16.1, 16.2 p.). Rizika vertinama visose darbo vietose, be kita ko, pradedant veiklą, įrengiant darbo vietas ir keičiant įrenginius ar darbo priemones (4, 9 p.).

1. Organizavimas. Vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo; kompetentingas asmuo paskiriamas tvarkomuoju dokumentu, o jei įmonėje tokių asmenų nėra ar trūksta, sudaroma sutartis su išorės kompetentingu asmeniu (6 p.). Ergonominius veiksnius tirti gali asmuo, baigęs universitetines inžinerijos ar technologijų mokslų krypčių grupių ergonomikos studijas (ne žemesnio kaip bakalauro laipsnio), arba kompetentingas asmuo, išklausęs ne trumpesnius kaip 16 val. mokymus ir turintis pažymėjimą (Ergonominių nurodymų 3 p.; Rizikos vertinimo nuostatų 8 p.).
2. Tyrimas. Analizuojama darbo aplinka, procesas, priemonės ir jų išdėstymas; matuojami veiksnių dydžiai ir jų veikimo trukmė, atsižvelgiama į darbuotojų amžių ir lytį; duomenys lyginami su neviršytinais dydžiais (Ergonominių nurodymų 5, 6, 13 p.). Darbdavys užtikrina galimybę kalbėtis su darbuotojais ir juos anketuoti (12 p.).
3. Priemonės. Esant nepriimtinai rizikai, priemonių imamasi nedelsiant arba darbai sustabdomi; esant toleruotinai – numatomos priemonės ir sudaromas jų planas, pirmenybę teikiant kolektyvinėms apsaugos priemonėms (Rizikos vertinimo nuostatų 17.1–17.3 p.).
4. Įforminimas. Tyrimų rezultatai įforminami pasirašytais protokolais, užpildomas rizikos įvertinimo dokumentas arba kortelė; šiuos dokumentus pasirašo riziką įvertinęs asmuo ir įmonės vadovas; dokumentai saugomi įmonėje (19, 20, 22 p.).
5. Supažindinimas. Ergonominių veiksnių tyrimo rezultatai aptariami su darbuotojais ir jų atstovais (Ergonominių nurodymų 15 p.), o su rizikos vertinimo rezultatais supažindinami darbuotojai ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (Rizikos vertinimo nuostatų 17.6 p.).

Nuo rizikos vertinimo rezultatų priklauso ir kitos pareigos: jei jie rodo riziką, darbuotojų sveikata privalomai tikrinama įsidarbinant ir periodiškai (DSS įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.), o rizikos vertinimo rezultatai yra vienas iš specialių pertraukų pagrindų (Specialių pertraukų aprašo 5.2, 7 p.). Pasikeitus sąlygoms taip, kad gali padidėti pavojus, vertinimas atnaujinamas nedelsiant (Rizikos vertinimo nuostatų 18 p.). Vertinimo etapus ir dokumentus plačiau aprašėme profesinės rizikos vertinimo puslapyje.

Patikrinimo sąrašas mažam biurui ar dirbtuvėms

Sąrašas nepakeičia rizikos vertinimo, bet padeda pamatyti spragas; kiekvienas klausimas remiasi konkrečiu reikalavimu.

• Ar rizikos vertinimas apima kiekvieną darbo vietą ir ar jame įvertinti ergonominiai veiksniai, išskyrus tuos, kurių pavojus aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas (Rizikos vertinimo nuostatų 9, 15.2, 16.1 p.)?
• Ar ergonominius veiksnius tyrė reikalavimus atitinkantis asmuo ir ar yra pasirašyti protokolai (Ergonominių nurodymų 3 p.; Rizikos vertinimo nuostatų 19 p.)?
• Ar ekranas yra ne arčiau kaip 40 cm nuo akių, pasukamas ir pakreipiamas, su reguliuojamu stovu (HN 32:2004 21.5–21.7 p.)?
• Ar kėdės aukštis, atlošo kampas ir porankiai reguliuojami, o kam reikia, yra pėdų atrama (24.2, 24.3 p.)?
• Ar klaviatūra ir pelė yra viename aukštyje ir ar priešais klaviatūrą yra vietos riešams (22.2, 22.6 p.)?
• Ar darbas prie ekrano suplanuotas su pertraukomis ar veiklos kaita, kad be pertraukos nebūtų dirbama ilgiau kaip 1 val. (13, 14 p.)?
• Ar dirbantieji su kompiuteriu tikrinasi sveikatą, ypač akis ir regėjimą, ir ar patvirtintas tikrinimų grafikas (HN 32:2004 18 p.; DSS įstatymo 21 str. 1 d.)?
• Dirbtuvėse: ar krovinius galima kelti mechaninėmis priemonėmis, užuot kėlus rankomis (Krovinių reikalavimų 7 p.)?
• Ar darbuotojai žino krovinių svorį ir ar keliamų krovinių masė palyginta su Ergonominių nurodymų priedo dydžiais (Krovinių reikalavimų 13 p.; Ergonominių nurodymų 13 p.)?
• Ar stovint dirbantys darbuotojai gali atsisėsti, o sėdintys – dalį pamainos dirbti stovint, ir ar tai įvertinta tyrime (Ergonominių nurodymų 9.5.5, 9.5.6 p.)?

Kuo galime padėti

Mansauga Šiauliuose ir Šiaulių regione pagal sutartį perima darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkciją. Vertiname, kaip įrengtos darbo vietos: kompiuterizuotos vietos biure, keliami svoriai gamyboje, apšvietimas, darbo ir poilsio režimas, ir rengiame darbdavio įsakymus bei tvarkas, tarp jų dokumentus dėl darbo stovint ir sėdint (DSS specialisto paslauga). Atliekame profesinės rizikos vertinimą: biuro ir monotoniško darbo vietose vertiname ergonominius ir psichosocialinius veiksnius, o kai reikia, parengiame stovimo ir sėdimo darbo vietų įrengimo tvarkos aprašą.

Tai ne teisinė konsultacija: straipsnis parengtas pagal 2026 m. spalio 23 d. galiojančius teisės aktų tekstus.

Teisės aktai

Remiamės tik šiais oficialiais Teisės aktų registro tekstais (redakcijomis, galiojančiomis 2026 m. spalio 23 d.); kur jie ko nors nenustato ar tarpusavyje nesuderinti, tai nurodėme tekste.

• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672
• Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti įsakymu Nr. A1-457/V-961
• Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti įsakymu Nr. V-592/A1-210
• Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, patvirtinta įsakymu Nr. V-65
• Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti įsakymu Nr. A1-293/V-869
• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti įsakymu Nr. 85/233
• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas Nr. XII-2603 (111 ir 122 str.)
• Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas)

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ergonomikos reikalavimai taikomi mažam biurui?

Taip. Saugias darbo sąlygas privaloma sudaryti kiekvienam darbuotojui, neatsižvelgiant į darbuotojų skaičių (DSS įstatymo 3 str. 1 d.), rizika vertinama visose darbo vietose (Rizikos vertinimo nuostatų 9 p.), o HN 32:2004 vadovaujasi visi, kas įrengia ir naudoja darbo vietas su videoterminalais (3.1 p.).

Kiek laiko galima dirbti prie kompiuterio be pertraukos?

Ne ilgiau kaip 1 val. (HN 32:2004 14 p.). Darbdavys privalo planuoti periodines pertraukas, įskaitomas į darbo laiką, arba veiklos kaitą (13 p.). Specialios pertraukos (ne mažiau kaip 40 min. per 8 val. dieną, ne rečiau kaip kas pusantros valandos) privalomos, kai dirbama profesinės rizikos sąlygomis, dirbamas sunkus fizinis ar didelės protinės įtampos reikalaujantis darbas arba kai pagal rizikos vertinimo rezultatus veiksnio dydis viršytas ir rizika įvertinta kaip toleruotina (Specialių pertraukų aprašo 4, 5.2, 7 p.).

Kiek kilogramų darbuotojas gali pakelti?

Vienos ribos nėra. Ergonominių nurodymų priedas nustato neviršytinus dydžius pagal lytį, kėlimo aukštį ir rankų padėtį: nuo 3 kg moterims ir 5 kg vyrams (ištiesus rankas, nuo žemės iki blauzdos vidurio ar virš pečių) iki 16 kg moterims ir 25 kg vyrams (sulenkus rankas, nuo krumplių iki alkūnės). Krovinių reikalavimai kilogramų nenurodo, bet reikalauja pirmiausia vengti kėlimo rankomis (7 p.). Asmenims iki 18 metų ir nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms taikomi ir atskiri Vyriausybės patvirtinti aprašai (DSS įstatymo 36 str. 2 d., 37 str. 2 d.).

Ar darbdavys privalo nupirkti reguliuojamą kėdę ir stovimą stalą?

Kėdę – taip: darbo vietoje su videoterminalu kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti aukštį ir atlošo kampą, ir su reguliuojamais porankiais (HN 32:2004 24.2 p.). Stovimo ar reguliuojamo aukščio stalo perskaityti teisės aktai nereikalauja; ergonominiame tyrime vertinama, ar sėdint galima dalį pamainos dirbti stovint (Ergonominių nurodymų 9.5.6 p.).

Ar darbdavys turi apmokėti akinius darbui prie kompiuterio?

Taip, jei tenkinamos HN 32:2004 19 p. sąlygos: kai pagal patikrinimo rezultatus to reikia ir įprastinių koreguojančių prietaisų naudoti negalima, darbuotojai aprūpinami specialiais koreguojančiais prietaisais, tinkančiais jų darbui (19 p.). Sveikatos tikrinimų priemonės įgyvendinamos ne darbuotojų lėšomis (20.1 p.), o darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis (DSS įstatymo 11 str. 1 d.). Įprastinių akinių, kuriais dirbti galima, 19 p. neapima.

Kas gali atlikti ergonominių veiksnių tyrimą?

Asmuo, baigęs universitetines inžinerijos ar technologijų mokslų krypčių grupių ergonomikos studijas (ne žemesnio kaip bakalauro laipsnio), arba kompetentingas asmuo, išklausęs ne trumpesnius kaip 16 val. mokymus ir turintis pažymėjimą (Ergonominių nurodymų 3 p.). Jei įmonėje kompetentingų asmenų nėra ar trūksta, rizikos vertinimą pagal sutartį atlieka išorės kompetentingas asmuo (Rizikos vertinimo nuostatų 6 p.).