Pagal 2026 m. spalio 7 d. galiojančius teisės aktus darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, kurį renka patys darbuotojai, o jo sudarymą darbdavys privalo inicijuoti, kai darbdavio vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ar daugiau (Darbo kodeksas, toliau – DK, 165, 169 ir 171 str.). Aiškiname, kada taryba privaloma, kaip renkama, ką daro, kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir kaip ji susijusi su darbuotojų sauga ir sveikata (DSS). Remiamės oficialiais DK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (DSS įstatymas) ir įstatymo Nr. XV-1058 tekstais; kur jie tyli ar neaiškūs, tai sakome. Tai ne teisinė konsultacija.

Kada darbo taryba privaloma?

Darbo taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ar daugiau (DK 169 str. 1 d.). Taryba nesudaroma, kai darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariai sudaro daugiau kaip trečdalį visų darbuotojų: tada sąjunga perima tarybos įgaliojimus (169 str. 4 d.).

Riba apima ir lygiai 20 darbuotojų. Skaičiuojami darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu galioja ilgiau kaip tris mėnesius; įskaitomi ir visų Lietuvos filialų, atstovybių bei padalinių darbuotojai, ir ilgiau kaip tris mėnesius įmonėje dirbantys laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojai (22 str. 2 d.). Detalias taisykles tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (22 str. 4 d.); jų neaiškiname. DK 23 str. 2 d. kalba apie „daugiau kaip dvidešimt“, o 169, 205 ir 206 straipsniai – apie „dvidešimt ir daugiau“; tekstas skirtumo nepaaiškina.

Pirmojo sudarymo iniciatyvą Kodeksas priskiria darbdaviui; kito iniciatoriaus nerasta. Kitos tarybos sudarymą inicijuoja pati veikianti taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos, o kitais atvejais (176 str. 1 d. 3–5 p.) – per mėnesį nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo (176 str. 2 d.). Kadencija – treji metai nuo įgaliojimų pradžios, t. y. nuo pirmojo posėdžio (169 str. 3 d., 173 str. 1 d.). Padalinių tarybos ir jungtinė taryba yra tik galimybė (169 str. 2 d.). Kai tarybos veikla baigiasi 176 str. 1 d. 1–3 p. pagrindais (tarp jų pasibaigus kadencijai) ir per šešis mėnesius nauja nesudaroma, darbdavys raštu informuoja Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinį skyrių (176 str. 3 d.).

Kiek narių turi būti taryboje ir kas gali būti renkamas?

Tarybą sudaro nuo 3 iki 11 narių, priklausomai nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus (DK 170 str. 1 d.). Balsuoti gali visi bent tris nepertraukiamus mėnesius dirbantys darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis (171 str. 1 d.); nariais gali būti renkami sulaukę 18 metų darbuotojai, kurių darbo santykiai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius (170 str. 2 d.; išimtis – žr. žemiau).

Vidutinis darbuotojų skaičius Tarybos narių skaičius
iki 100 3
101–300 5
301–500 7
501–700 9
daugiau kaip 700 11

Jei vidutinis skaičius padidėja 20 procentų ar daugiau ir dėl to didėja narių skaičius, tarybos pirmininkas inicijuoja papildomų narių rinkimus; jų įgaliojimai galioja iki veikiančios tarybos kadencijos pabaigos (171 str. 15 d.). Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti nariais (170 str. 3 d.).

Mūsų pastaba: 170 str. 2 d. reikalauja ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančių darbo santykių (trumpiau dirbę renkami tik jei visi dirba trumpiau nei šešis mėnesius), o 171 str. 5 d. kandidatais leidžia būti tik rinkimų teisę turintiems darbuotojams (jiems pakanka trijų mėnesių, 171 str. 1 d.). Atrodo, kad turi būti tenkinamos abi sąlygos, bet tekstas to tiesiogiai nesako; ribiniais atvejais klauskite teisininko.

Kaip organizuojami darbo tarybos rinkimai žingsnis po žingsnio?

Rinkimus vykdo darbdavio įsakymu sudaryta rinkimų komisija, o Kodeksas nustato terminų seką iki pirmojo tarybos posėdžio (DK 171, 173 str.). Dienomis išreikšti terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis, jei įstatymas nenustato kitaip (14 str. 4 d.); 171 straipsnyje „darbo dienų“ nėra. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo ar švenčių diena, terminas baigiasi artimiausią po jos einančią darbo dieną (14 str. 4 d.).

Žingsnis Kas veikia Terminas ir turinys DK
1. Komisija darbdavys per dvi savaites nuo sąlygų atsiradimo įsakymu sudaro 3–7 narių komisiją (vadovaujantys darbuotojai – ne daugiau kaip trečdalis) 171 str. 2 d.
2. Pirmasis komisijos posėdis komisija susirenka per septynias dienas nuo sudarymo; išsirenka pirmininką, nustato rinkimų datą (ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo komisijos sudarymo), skelbia kandidatų registravimą, rengia biuletenius, sudaro balsuotojų sąrašą pagal darbdavio duomenis 171 str. 3 d.
3. Kandidatai darbuotojai; komisija galutinis sąrašas – likus ne mažiau kaip 14 dienų iki rinkimų 171 str. 5 d.
4. Balsavimas darbuotojai; darbdavys sudaro sąlygas darbo metu; už šį laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis 171 str. 6 d.
5. Rezultatai komisija protokolas; per tris dienas rezultatai skelbiami viešai, protokolo kopija – darbdaviui 171 str. 3, 8, 9 d.
6. Skundai darbuotojas, darbdavys ar jo atstovas; komisija; teismas prašymas komisijai per penkias dienas nuo paskelbimo; komisija išnagrinėja ir paskelbia per tris dienas; skundas teismui per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo (procesinių terminų skaičiavimui pagal DK 16 str. 1 d. taikomos ir Civilinio proceso kodekso taisyklės) 171 str. 14 d.
7. Pirmasis tarybos posėdis komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo paskelbimo; taryba įgyja įgaliojimus 173 str. 1 d.
8. Pranešimas VDI tarybos pirmininkas (ne darbdavys) per vieną mėnesį nuo įgaliojimų pradžios raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos VDI teritorinį skyrių 173 str. 6 d.

Komisija ir kandidatai. Darbdavys savo iniciatyva negali atleisti komisijos narių jų įgaliojimų metu (171 str. 4 d.). Komisijos nariai kandidatais būti negali. Kiekvienas darbuotojas gali raštu pasiūlyti po vieną kandidatą, pateikdamas siūlomo kandidato rašytinį sutikimą; darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris kandidatus (5 d.). Jei kandidatų tiek pat ar mažiau nei vietų, komisija nustato papildomą laiką; jei vis tiek nepakanka, skelbia protokolą, kad rinkimai neįvyko, o nauji rengiami po šešių mėnesių nuo komisijos sprendimo laikyti rinkimus neįvykusiais. Ar per tą laiką keičiasi darbdavio pareiga pagal 169 str. 1 d., tekstas nesako.

Balsavimas ir galiojimas. Biuletenis išduodamas pasirašytinai; elektroninis balsavimas galimas komisijos ir darbdavio sutarimu, jei užtikrinamas slaptumas ir valios išraiškos teisingumas (7, 16 d.); materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys (13 d.). Rinkimai įvyksta, jei dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų; kitaip per septynias dienas rengiami pakartotiniai, kuriuose pakanka, kad dalyvautų ketvirtadalis rinkimų teisę turinčių darbuotojų (10 d.). Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugumą balsų; esant lygybei – ilgesnį stažą įmonėje turintis (11 d.).

Rezultatai ir skundai. Trijų dienų rezultatų paskelbimo terminas pagal 171 str. 3 d. 6 p. skaičiuojamas nuo rinkimų dienos, o pagal 9 d. – nuo rezultatų nustatymo dienos; tekstas to nesuderina (praktinė rekomendacija: skelbti per tris dienas nuo rinkimų dienos). Teismas gali uždrausti sušaukti išrinktą tarybą, kol išnagrinės skundą, o šiurkščių Kodekso pažeidimų ar suklastotų dokumentų, turėjusių įtakos esminiams rezultatams, atveju – panaikinti rezultatus; pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (14 d.).

Ką daro darbo taryba ir ko ji gali reikalauti iš darbdavio?

Darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose (DK 165 str. 4 d., 174 str. 1 d.). Perskaitytose nuostatose kalbama apie darbdavio pareigą ją informuoti ir su ja konsultuotis (dviejose – derinti, 57 str. 3 d. ir 115 str. 2 d.), o ne apie tarybos sutikimą.

Informavimas – informacijos perdavimas, konsultavimas – nuomonių pasikeitimas ir dialogas (204 str. 1 d.); darbdavys informaciją teikia laiku, nemokamai, raštu ir atsako už jos teisingumą (2 d.). Taryba gali teikti pasiūlymus, sušaukti visuotinį darbuotojų susirinkimą (suderinusi datą, laiką ir vietą su darbdaviu), inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jei darbdavys nevykdo darbo teisės normų ar susitarimų, taip pat Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti funkcijoms atlikti reikalingą informaciją (174 str. 1 d.). Ji negali atlikti išimtinių profesinių sąjungų funkcijų, pavyzdžiui, kolektyvinių derybų (165 str. 3, 5 d.). Kasmet taryba viešai informuoja darbuotojus apie savo veiklą (174 str. 2 d.).

Konsultavimas (204 str. 4–5 d.): pagal bendrąją taisyklę tarybos reikalavimu darbdavys pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo, tačiau 205, 206 ir 207 straipsniuose nustatyti kitokie pradžios terminai (pavyzdžiui, 206 str. 3 d. – per tris darbo dienas nuo tarybos pareikalavimo). Taryba turi teisę per penkiolika darbo dienų nuo pirmos konsultacijų dienos (jei nesusitarta dėl kito termino) raštu pateikti pasiūlymus, o tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultacijos. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti komercine ar profesine paslaptimi laikomą informaciją arba atsisakyti pradėti konsultacijas tik jei pagal objektyvius kriterijus tai pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei ar jos veiklai.

DK Kada Ką daro darbdavys
205 str. kartą per kalendorinius metus; vidutinis skaičius 20 ar daugiau informuoja ir konsultuojasi apie veiklą, ekonominę padėtį, užimtumą, atlyginimus, darbo laiką ir DSS priemonių rezultatus
206 str. prieš priimant ar keičiant dešimt rūšių vietinių aktų (žemiau); 20 ar daugiau informuoja prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo patvirtinimo ir konsultuojasi; taryba gali pareikalauti konsultacijų per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo, o konsultacijos pradedamos per tris darbo dienas nuo reikalavimo (206 str. 3 d.)
208 str. prieš reorganizavimą, restruktūrizavimą, verslo ar jo dalies perdavimą ir kitus esminės įtakos sprendimus raštu informuoja prieš penkias darbo dienas iki konsultacijų; konsultacijos ne trumpiau kaip penkias darbo dienas
63, 207 str. grupės darbuotojų atleidimas (per 30 kalendorinių dienų, pavyzdžiui, 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis skaičius 20–99) raštu informuoja prieš septynias darbo dienas iki konsultacijų; konsultacijos ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų; Užimtumo tarnybai teikto pranešimo kopiją pateikia tarybai; sutartis negali būti nutraukta pažeidus šią pareigą (63 str. 5 d.)
57 str. 3 d., 115 str. 1–2 d. dalies darbuotojų atleidimas dėl perteklinės funkcijos; suminė darbo laiko apskaita; grafikai atrankos kriterijai ir grafikų derinimo tvarka derinami su taryba (atrankos komisijoje – bent vienas jos narys); suminė apskaita – po informavimo ir konsultavimo
23 str. 2 d., 40 str. 8 d., 52 str. 8 d., 71 str. 3 d., 79 str. 4 d. tarybai pareikalavus, bent kartą per metus informacija apie atlyginimus pagal pareigybių grupes ir lytį (23 str.: daugiau kaip 20 darbuotojų), ne visą darbo laiką dirbančius, nuotolinį darbą, terminuotas sutartis, laikinąjį darbą

Lentelėje nurodytas konsultacijų trukmes taryba gali pakeisti sutikdama su kitokiu terminu. Pastaba dėl 205 str. Jo 1 dalies sakinyje greta termino „iki balandžio 1 dienos“ yra žodžiai „darbo tarybos reikalavimu“; tekstas jų nesuderina, todėl netvirtiname nei to, kad informaciją reikia teikti be reikalavimo, nei to, kad galima laukti reikalavimo po balandžio 1 d.

206 str. 1 d. aktai: darbo tvarkos taisyklės (žr. straipsnį apie darbo tvarkos taisykles ir darbų saugos dokumentus); darbo normų nustatymo taisyklės ar darbo normos; darbo apmokėjimo sistema, kai nėra kolektyvinės sutarties (žr. straipsnį apie darbo apmokėjimo sistemą iki gruodžio 31 d.); naujų technologinių procesų įvedimo tvarka; informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka; priemonės, galinčios pažeisti darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą; darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir jos įgyvendinimo priemonės; lygių galimybių politikos priemonės; įtampą darbe mažinančios priemonės; kiti socialinei ir ekonominei padėčiai aktualūs aktai.

Darbdavio pareigos tarybos nariams. Darbdavys skiria nariams nemokamą patalpą ir leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis (167 str. 1 d.), suteikia jiems ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus tarybos pareigoms vykdyti, paliekant vidutinį darbo užmokestį (168 str. 1 d.), ir mokymui suteikia ne mažiau kaip penkias darbo dienas per metus, o vidutinis darbo užmokestis paliekamas ne mažiau kaip už dvi iš jų (2 d.); mokymui galima naudoti ir minėtas 60 valandų. Kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos narių negalima atleisti darbdavio iniciatyva ar valia be VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo (3 d.); kištis į tarybos veiklą draudžiama (166 str. 1 d.).

Ką galima nustatyti darbdavio ir darbo tarybos susitarime?

Darbdavys ir taryba gali (bet neprivalo) sudaryti rašytinį susitarimą dėl tarybos veiklos organizavimo, finansavimo ir papildomų garantijų nariams, tačiau jame negalima tartis dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini kolektyvinėje sutartyje (DK 175 str. 1–2 d.).

Susitarimas sudaromas terminuotam laikui; jis negali galioti ilgiau kaip vienus metus po jį sudariusios tarybos kadencijos pabaigos; bet kuri šalis gali jį nutraukti raštu įspėjusi bent prieš tris mėnesius (175 str. 3–4 d.). Jo normos privalomos, bet negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su Kodeksu ir įstatymais (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis); darbdavys privalo jį skelbti darbovietėje (3 str. 6, 8, 9 d.).

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.? DK 175 str. 1 d. išdėstoma nauja redakcija (XV-1058 21 str.): visa tarybos veikla ir narių kvalifikacijos kėlimas „finansuojami darbdavio lėšomis“, o tarp galimų susitarimo temų atsiras kvalifikacijos kėlimo sąlygos. Susitarimas lieka neprivalomas, o finansavimo sakinys pateiktas atskirai, ne kaip susitarimo sąlyga. Sumų, valandų ar biudžeto įstatymas nenurodo; iki 2026 m. spalio 31 d. galioja senoji redakcija.

Mūsų skaitymas, o ne teksto citata: įstatymo Nr. XV-1058 39 straipsnyje pereinamųjų nuostatų dėl DK 175 str. neradome, todėl naujas sakinys, atrodo, taikomas be išimčių. Nepainiokite jo su DK 168 str.: 60 valandų ir penkios mokymo dienos galioja jau dabar.

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d.?

Tarybos sudarymo, rinkimų, organizavimo ir informavimo bei konsultavimo taisyklės (DK 165, 167–174, 176–178, 203–209 str.) nesikeičia nei nuo 2026 m. lapkričio 1 d., nei nuo 2027 m. sausio 1 d.; keičiasi tarybos finansavimas, atstovų apsauga nuo smurto ir priekabiavimo bei bauda kolektyviniuose ginčuose. Remiamės oficialiomis DK redakcijomis, kurias 2026 m. spalio 7 d. jau buvo paskelbęs Teisės aktų registras (e-tar.lt).

Nuo Aktas Kas keičiasi
2026 m. lapkričio 1 d. XV-1058 21 str. (DK 175 str. 1 d.) tarybos veikla ir narių kvalifikacijos kėlimas finansuojami darbdavio lėšomis
2026 m. lapkričio 1 d. XV-1058 20 str. (DK 166 str.) smurtui ir priekabiavimui, nukreiptam prieš darbuotojų atstovus (tarp jų ir tarybos narius), atitinkamai taikomos DK 30 str. nuostatos; atstovai turi teisę kreiptis, prašydami įpareigoti nutraukti veiksmus ar atlyginti žalą
2026 m. lapkričio 1 d. XV-1058 29 str. (DK 217 str. 2 d.) kolektyviniame darbo ginče dėl teisės (jį gali inicijuoti taryba) gali būti skiriama pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai bauda: iki 2026 m. spalio 31 d. – iki 3 000 eurų, nuo lapkričio 1 d. – iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių pažeidimo dieną (eurų vertės šaltiniuose nėra); už iki 2026 m. spalio 31 d. padarytus pažeidimus – senasis reguliavimas (XV-1058 39 str. 12 d.)

Be to, nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiami DK 210 ir 211 straipsniai (darbuotojų atstovų dalyvavimas juridinio asmens valdyme); tarybos sudarymo ir rinkimų jie nekeičia. 2027 m. sausio 1 d. DK 23 ir 148 straipsniuose atsiranda darbo užmokesčio skaidrumo pareigos (XV-969 2 ir 17 str.), kuriose minimi „darbuotojų atstovai“ – profesinė sąjunga, taryba ar patikėtinis (DK 165 str. 2 d.), o ne vien taryba; čia jų nenagrinėjame. DK 23 str. 2 d. (informacija tarybos prašymu) nesikeičia. Kitus nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiamus straipsnius aprašome straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Kaip darbo taryba susijusi su darbuotojų sauga ir sveikata?

Darbo taryba nepakeičia nei DSS komiteto, nei darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, bet su DSS susijusi keliais būdais: organizuoja atstovų saugai ir sveikatai rinkimus ir nustato, kiek padalinių ir darbuotojų atstovauja kiekvienas toks atstovas (DSS įstatymo 13 str. 4 d.); pagal mūsų skaitymą, ji yra vienas iš „darbuotojų atstovų“, su kuriais derinami komiteto nuostatai; jai skirtoje metinėje informacijoje (DK 205 str.) minimi DSS priemonių rezultatai.

  • Atstovų saugai ir sveikatai rinkimai. DSS įstatymas „darbuotojų atstovus“ apibrėžia pagal DK 165 str. 2 d. – profesinė sąjunga, darbo taryba ar patikėtinis (2 str. 10 d.). „Atstovas saugai ir sveikatai“ yra kitas vaidmuo: kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, atstovaujantis darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje (2 str. 11 d.). Kiekvienoje pamainoje turi būti bent vienas toks atstovas; rinkimus organizuoja taryba (arba patikėtinis, arba tarybos funkcijas atliekanti sąjunga), jei jų nėra – darbovietėje veikianti profesinė sąjunga, o jei įmonėje nėra jokių darbuotojų atstovų – darbdavys (13 str. 4 d.).
  • Komitetas. Komiteto nuostatus, suderinęs su darbuotojų atstovais, tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo (13 str. 3 d.); mūsų skaitymas, o ne teksto citata: pagal aukščiau minėtą apibrėžimą į atstovus patenka ir darbo taryba. Komitetas steigiamas, kai vidutinis skaičius pagal DK 22 str. 2 d. yra 50 ar daugiau; mažesnėje įmonėje jį galima steigti darbdavio ar darbuotojų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės kolektyvo siūlymu (13 str. 2 d. 1 p.). Ši riba nuo darbo tarybos nepriklauso; daugiau – straipsnyje apie tai, kada įmonei reikia DSS specialisto.
  • Informavimas. Metinė informacija tarybai apima DSS priemonių rezultatus (DK 205 str. 2 d. 4 p.; žr. pastabą dėl 205 str.).

Apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą žr. darbuotojų saugos paslaugų puslapį, o kilus klausimų galite susisiekti su mumis.

Ką daryti, kai darbo tarybos nereikia arba jos nėra?

Kai vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis nei 20, darbuotojų atstovavimo teises gali (bet neprivalo) įgyvendinti išrinktas darbuotojų patikėtinis (DK 177 str. 1 d.). Kai nėra nei tarybos, nei patikėtinio, 205 ir 206 straipsniuose numatyta informacija teikiama darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai (205 str. 4 d., 206 str. 4 d.).

Patikėtinis renkamas trejiems metams slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų susirinkime, kuris teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojų (177, 178 str.); jam, jeigu nenustatyta kitaip, atitinkamai taikomos tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas nustatančios nuostatos (177 str. 2 d.). Jei darbdavio lygmeniu veikiančios sąjungos nariai sudaro daugiau kaip trečdalį darbuotojų, tarybos nėra, o jos funkcijas atlieka sąjunga; jei tiek darbuotojų priklauso kelioms įmonėje veikiančioms sąjungoms – jų narių išrinkta sąjunga ar jungtinė atstovybė (169 str. 4 d.). Ką daryti, kai nėra nei tarybos, nei patikėtinio, nei sąjungos, 205 ir 206 straipsniai nesako; ar mažesnė nei 20 darbuotojų įmonė gali rinkti tarybą savo iniciatyva, perskaitytuose straipsniuose nepaaiškinta.

Ar yra bauda už darbo tarybos nesudarymą?

Perskaitytuose šaltiniuose nėra nuostatos, kuri specialiai nustatytų baudą ar kitą sankciją už darbo tarybos nesudarymą ar nerinkimą: DK 169 straipsnis nustato pareigą („privalo būti sudaryta“), bet sankcijos neturi, o perskaitytoje ANK 96 ir 97 straipsnių ištraukoje darbo tarybos nėra.

Perskaitėme visus DK 169–176 straipsnius, bet iš Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) – tik tą ištrauką, todėl daugiau nei „nerasta“ teigti negalime. Bendra ANK 96 str. 2 d. nuostata numato baudas už darbo įstatymų pažeidimus; ar ji taikoma tarybos nesudarymui, šaltiniuose nenurodyta, todėl šio ryšio neteigiame. Kitos sankcijos susijusios su tarybos teisėmis: pažeidus informavimo ir konsultavimo pareigas, taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo gali inicijuoti darbo ginčą dėl teisės, o jį nagrinėjantis organas gali panaikinti darbdavio sprendimus ir taikyti Kodekse ar ANK nustatytą atsakomybę. Pareigų vykdymą kontroliuoja VDI (209 str.).

Ką daryti dabar?

Tai praktinės rekomendacijos, o ne Kodekso reikalavimai: suskaičiuokite darbuotojus, patikrinkite išimtį ir laiku pradėkite rinkimus.

  1. Suskaičiuokite vidutinį darbuotojų skaičių pagal DK 22 str. ir patikrinkite, ar profesinės sąjungos nariai nesudaro daugiau kaip trečdalio darbuotojų.
  2. Jei taryba privaloma, bet jos nėra, per dvi savaites nuo sąlygų atsiradimo pasirašykite įsakymą dėl 3–7 narių komisijos (171 str. 2 d.) ir paruoškite balsuotojų sąrašo duomenis bei balsavimo darbo metu sąlygas.
  3. Jei taryba jau yra, užsirašykite kadencijos pabaigą: naujų rinkimų procedūra turi prasidėti likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki jos (176 str. 2 d.).
  4. Sudarykite sprendimų, apie kuriuos reikia informuoti tarybą, kalendorių: 206 str. aktai (prieš dešimt darbo dienų) ir metinė 205 str. informacija.
  5. Prieš 2026 m. lapkričio 1 d. aptarkite, kaip bus finansuojama tarybos veikla ir narių kvalifikacijos kėlimas: nuo tos dienos DK 175 str. 1 d. tai priskiria darbdavio lėšoms.
  6. Kilus abejonių pasitarkite su darbo teisės advokatu arba VDI.

Teisės aktai

Oficialūs tekstai Teisės aktų registre ir EUR-Lex; nuorodos veda į aktualią redakciją, kai ji yra.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kiek darbuotojų privaloma darbo taryba?

Nuo 20 darbuotojų: darbo taryba privaloma, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ar daugiau (DK 169 str. 1 d.). Išimtis – profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau kaip trečdalį darbuotojų (169 str. 4 d.).

Kas ir per kiek laiko pradeda darbo tarybos rinkimus?

Pirmojo sudarymo iniciatyvą Kodeksas priskiria darbdaviui, kuris per dvi savaites nuo sąlygų atsiradimo įsakymu sudaro rinkimų komisiją (DK 169 str. 1 d., 171 str. 2 d.). Kitos tarybos rinkimus inicijuoja pati taryba likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos, o kitais atvejais – per mėnesį nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo (176 str. 2 d.).

Ką daro darbo taryba ir ar ji gali uždrausti darbdaviui priimti sprendimą?

Taryba atstovauja darbuotojams informavimo ir konsultavimo procedūrose (DK 174 str. 1 d.). Perskaitytose nuostatose kalbama apie darbdavio pareigą ją informuoti ir su ja konsultuotis (dviejose – derinti: 57 str. 3 d. ir 115 str. 2 d.), o ne apie jos sutikimą (204–208 str.).

Ar darbo taryba pakeičia DSS komitetą ar atstovą saugai ir sveikatai?

Ne. Taryba organizuoja atstovų saugai ir sveikatai rinkimus (DSS įstatymo 13 str. 4 d.), o komitetas steigiamas nuo 50 darbuotojų nepriklausomai nuo tarybos (13 str. 2 d. 1 p.).

Ar yra bauda už darbo tarybos nesudarymą?

Perskaitytuose šaltiniuose specialios baudos ar sankcijos už tarybos nesudarymą nerasta: DK 169 straipsnis nustato pareigą, bet sankcijos neturi. Bendra ANK 96 str. 2 d. nuostata dėl darbo įstatymų pažeidimų yra, tačiau jos ryšio su tarybos nesudarymu šaltiniai nenurodo; iš ANK perskaitėme tik 96 ir 97 straipsnių ištrauką.

Kas keičiasi darbo tarybai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. DK 175 str. 1 d. nurodys, kad visa tarybos veikla ir narių kvalifikacijos kėlimas finansuojami darbdavio lėšomis. Tarybos sudarymo, rinkimų ir informavimo bei konsultavimo taisyklės nesikeičia.