Psichosocialiniai rizikos veiksniai: ką privalo žinoti darbdavys

Triukšmą darbo vietoje Lietuvos darbdaviai išmatuoja, chemines medžiagas paženklina, keltuvus patikrina. Kur kas rečiau prisimenama, kad psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimas privalomas lygiai taip pat — ir privalomas jis visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, ne tik gamykloms ar didelėms struktūroms.

Ši spraga paprastai išaiškėja nemaloniausiu metu: kai vertinimo dokumentų paprašo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) arba kai iš to paties padalinio vienas po kito išeina keli darbuotojai.

Kas yra psichosocialiniai rizikos veiksniai?

Psichosocialiniai profesinės rizikos veiksniai — tai darbo organizavimo, darbo turinio ir santykių darbe ypatumai, dėl kurių darbuotojas patiria psichologinę įtampą ir kurie gali pakenkti jo sveikatai. Paprasčiau tariant, tai ne daiktai darbo vietoje, o tai, kaip darbas sudėliotas: kiek jo, kokiu tempu, kas priima sprendimus ir ar žmogui aišku, ko iš jo tikimasi.

Skirtumas nuo fizinių veiksnių esminis. Fizinį veiksnį galima išmatuoti prietaisu ir dažnai pašalinti technine priemone. Psichosocialinį veiksnį pamatysite tik paklausę žmonių, o pašalinsite tik pakeitę darbo organizavimą — grafiką, pavaldumą, krūvio pasiskirstymą, komunikacijos tvarką.

Dažna klaida — laikyti tai „minkštąja“ tema. Padariniai visiškai apčiuopiami: klaidos ir brokas, incidentai dėl nuovargio ir išsiblaškymo, darbuotojų kaita bei naujų žmonių paieškos sąnaudos.

Kokie psichosocialiniai rizikos veiksniai dažniausiai pasitaiko įmonėse?

Dažniausiai įmonėse pasitaikantys psichosocialiniai rizikos veiksniai yra susiję su darbo krūviu, savarankiškumo stoka, neaiškiomis atsakomybės ribomis, prasta komunikacija ir santykiais kolektyve.

• Darbo krūvis ir tempas — nuolat daugiau užduočių, nei telpa į darbo laiką, arba darbas, kurio tempą diktuoja ne pats žmogus.
• Neaiškus vaidmuo — darbuotojas tiksliai nežino savo atsakomybės ribų arba gauna nurodymus iš kelių vadovų vienu metu.
• Sprendimų laisvės trūkumas — žmogus atsako už rezultatą, bet negali nuspręsti, kaip jį pasiekti.
• Prasta komunikacija — pokyčiai paskelbiami paskutinę dieną, grįžtamasis ryšys gaunamas tik tada, kai kas nors nepavyksta.
• Pamaininis ir naktinis darbas — nereguliarūs grafikai, vėlai pateikiami tvarkaraščiai, per trumpas poilsis tarp pamainų.
• Konfliktai, smurtas ir priekabiavimas — nuo užsitęsusios įtampos tarp padalinių iki mobingo. Mobingas — tai sistemingas, pasikartojantis vieno darbuotojo žeminimas ar atstūmimas kolektyve. Smurto ir priekabiavimo prevencijai Darbo kodeksas nustato atskirus reikalavimus.
• Izoliacija — vienas objekte dirbantis darbuotojas, nuotolinis darbas be reguliaraus kontakto su komanda.
• Neapibrėžtumas — užsitęsusios reorganizacijos, neaiškios darbo vietos perspektyvos.

Nė vienas iš šių veiksnių savaime nėra pažeidimas. Rizika atsiranda tada, kai veiksnys yra intensyvus, ilgai trunkantis ir niekieno nevaldomas.

Ar psichosocialinės rizikos vertinimas privalomas mažoms įmonėms?

Taip, psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimas privalomas visoms Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms — darbuotojų skaičius ar veiklos sritis šios pareigos nepanaikina.

Veiksnių tyrimo tvarką nustato Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti bendru sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu.

Praktiškai tai reiškia, kad psichosocialiniai veiksniai yra sudedamoji bendro profesinės rizikos vertinimo dalis, o ne atskiras neprivalomas priedas. Jeigu jūsų vertinimo dokumentuose surašytas tik triukšmas, apšvietimas, cheminės medžiagos ir keliami svoriai, dalis pareigos greičiausiai neatlikta.

Kas yra perdegimas darbe?

Perdegimas darbe — tai ilgalaikio ir nesuvaldyto darbo streso padarinys: emocinis išsekimas, atsiribojimas nuo darbo ir kolegų bei krintantis darbo rezultatyvumas.

Kai perdega vienas žmogus, priežastis gali būti asmeninė. Kai tie patys požymiai kartojasi tame pačiame padalinyje su skirtingais žmonėmis, priežastis glūdi darbo organizavime. Būtent todėl perdegimas yra ne vien personalo, bet ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimas.

Kaip perdegimas matomas įmonės rodikliuose

Darbdavys pasekmes paprastai pamato gerokai anksčiau, nei kas nors ištaria žodį „perdegimas“:

• viename padalinyje darbuotojų kaita auga, o kituose išlieka stabili;
• daugėja trumpų ir dažnų nedarbingumo laikotarpių;
• daugėja klaidų, pertaisymų ir smulkių incidentų;
• viršvalandžiai iš išimties tampa nuolatine praktika;
• susirinkimuose nustojama kelti problemas — tylima, kol kas nors sugriūva;
• nauji darbuotojai išeina per pirmuosius mėnesius.

Šiuos rodiklius galima suskaičiuoti jau šiandien, be jokios apklausos. Vertinimas parodo, kuris darbo organizavimo elementas juos lemia.

Kaip atliekamas psichosocialinės rizikos vertinimas?

Psichosocialinės rizikos vertinimas atliekamas surenkant informaciją iš pačių darbuotojų apie jų darbo krūvį, darbo organizavimą ir santykius darbe, o paskui šiuos duomenis apibendrinant ir įvertinant rizikos dydį.

Konkrečią tyrimo tvarką nustato minėti metodiniai nurodymai, o praktikoje darbas įmonėje dažniausiai vyksta tokia eiga:

1. Nustatoma, kurios pareigybės ir padaliniai vertinami ir kokie veiksniai jiems aktualūs.
2. Surenkami duomenys iš darbuotojų.
3. Rezultatai apibendrinami pagal padalinius ar pareigybių grupes, o ne pagal atskirus asmenis.
4. Įvertinama, kurie veiksniai kelia didžiausią riziką ir kurioms darbuotojų grupėms.
5. Sudaromas priemonių planas su atsakingais asmenimis ir terminais.
6. Vertinimas ir priemonių planas įforminami dokumentuose, kuriuos galima pateikti VDI.

Silpniausia grandis beveik visada yra paskutiniai du žingsniai. Apklausa, po kurios niekas nepasikeitė, kenkia labiau negu jos nebuvimas: antrą kartą darbuotojai atsakys formaliai ir duomenys taps beverčiai.

Kada psichosocialinės rizikos vertinimą reikia kartoti?

Vertinimą būtina peržiūrėti tada, kai pasikeičia aplinkybės, kuriomis jis buvo atliktas. Ar nustatytas ir koks konkretus periodiškumas, pasitikrinkite pačiuose metodiniuose nurodymuose arba pasiteiraukite VDI — nepasikliaukite nuogirdomis.

Aplinkybės, po kurių vertinimą verta atnaujinti nelaukiant:

• keičiasi įmonės struktūra, pavaldumas ar darbo organizavimas;
• atsiranda naujų pareigybių, pamainų ar nuotolinio darbo formų;
• diegiamos naujos technologijos arba keičiasi darbo tempas;
• gaunami darbuotojų pranešimai apie konfliktus, smurtą ar priekabiavimą;
• įvyksta nelaimingas atsitikimas ar rimtas incidentas;
• per VDI patikrinimą nustatoma vertinimo trūkumų.

Streso valdymas darbe: ką daryti po vertinimo

Streso valdymas darbe prasideda ne nuo mokymų, kaip atsipalaiduoti, o nuo tų darbo organizavimo pakeitimų, kuriuos parodė vertinimas. Mokymai duoda rezultatą tik tada, kai pati priežastis jau tvarkoma.

Vadovo gebėjimas pastebėti perkrovą, kalbėtis apie krūvį ir tinkamai reaguoti į pranešimą yra atskira kompetencija, kurios reikia mokytis. Todėl darbuotojų ir vadovų mokymai logiškai tampa antruoju žingsniu po vertinimo, o ne jo pakaitalu.

OiRA — nemokama VDI siūloma vertinimo priemonė

OiRA yra Valstybinės darbo inspekcijos siūloma nemokama interaktyvi profesinės rizikos vertinimo priemonė. Nuo jos gali pradėti mažesnė įmonė, kuri pirmiausia nori pati suprasti savo padėtį, o tik paskui spręsti, ko jai trūksta.

Vieną dalyką verta prisiminti: įrankis padeda sudėlioti procesą, bet atsakomybė už tai, ar vertinimas atliktas tinkamai ir ar numatytos priemonės įgyvendintos, lieka darbdaviui.

Nuo ko pradėti šią savaitę

Pradėkite nuo patikrinimo, ar jūsų galiojančiuose profesinės rizikos vertinimo dokumentuose apskritai yra psichosocialinių veiksnių dalis. Tai trunka neilgai ir iškart parodo, ar problema yra dokumentuose, ar jau ir komandoje.

1. Atsiverskite vertinimo dokumentus ir suraskite psichosocialinių veiksnių skyrių.
2. Pažiūrėkite, kada jis parengtas ir kiek nuo tada pasikeitė įmonės struktūra bei darbo organizavimas.
3. Suskaičiuokite darbuotojų kaitą ir nedarbingumo dienas pagal padalinius už pastaruosius metus.
4. Užsirašykite, kas įmonėje atsakingas už vertinimo atnaujinimą ir iki kada tai turi būti padaryta.

Jei paaiškėja, kad dalies vertinimo nėra arba jis nebeatitinka realybės, tvarkyti tai verta sistemingai, o ne likus savaitei iki patikrinimo. UAB „Mansauga“ nuo 2020 m. dirba su darbdaviais Šiauliuose ir Šiaulių regione: darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto paslauga perima šią funkciją įmonėse, kuriose dirba maždaug nuo 20 iki 300 žmonių ir kurioms atskiro etatinio specialisto neapsimoka laikyti. Klausimus galite užduoti kontaktų puslapyje — pirmiausia atsakysime, ar jums iš viso ko nors trūksta.

DUK

Ar psichosocialinės rizikos vertinimas privalomas, jei įmonėje dirba tik keli žmonės?

Taip. Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimas privalomas visoms Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ar veiklos srities. Mažoje įmonėje vertinimas paprasčiausiai yra mažesnės apimties, nes vertinamų pareigybių ir padalinių mažiau. Veiksnių tyrimo tvarką nustato 2005 m. rugpjūčio 24 d. patvirtinti metodiniai nurodymai.

Kuo psichosocialiniai rizikos veiksniai skiriasi nuo fizinių?

Fiziniai veiksniai yra išmatuojamos darbo aplinkos savybės — triukšmas, vibracija, apšvietimas, cheminės medžiagos. Psichosocialiniai veiksniai kyla iš darbo organizavimo, darbo turinio ir santykių darbe: krūvio, tempo, vaidmenų aiškumo, savarankiškumo, komunikacijos, konfliktų. Fizinį veiksnį dažnai pašalina techninė priemonė, o psichosocialinį — tik pakeistas darbo organizavimas.

Kaip dažnai reikia kartoti psichosocialinės rizikos vertinimą?

Vertinimą reikia peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms: pasikeitus įmonės struktūrai ar darbo organizavimui, atsiradus naujoms pareigybėms ir pamainoms, gavus darbuotojų pranešimų apie konfliktus arba įvykus rimtam incidentui. Ar nustatytas ir koks konkretus privalomas intervalas, pasitikrinkite pačiuose metodiniuose nurodymuose arba kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.

Kas įmonėje atsako už psichosocialinės rizikos vertinimą?

Pareiga užtikrinti, kad vertinimas būtų atliktas, tenka darbdaviui. Praktiškai darbą organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas — įmonės darbuotojas arba išorės paslaugų teikėjas. Vadovams tenka svarbiausia dalis po vertinimo: būtent jie įgyvendina priemones, susijusias su krūviu, grafikais, vaidmenų aiškumu ir komunikacija savo komandose.

Ar darbuotojų apklausos rezultatus galima sieti su konkrečiais darbuotojais?

Praktikoje rezultatus verta apibendrinti pagal padalinius ar pareigybių grupes, o ne pagal atskirus asmenis. Kai darbuotojas mano, kad atsakymas bus susietas su juo asmeniškai, jis atsako saugiai, o vertinimas parodo švaresnį vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Konkrečius apklausos ir duomenų tvarkymo reikalavimus pasitikrinkite metodiniuose nurodymuose.

Ar užtenka darbuotojams surengti streso valdymo mokymus?

Neužtenka. Mokymai moko žmogų reaguoti į stresą, bet nepašalina priežasties — per didelio krūvio, neaiškių vaidmenų ar chaotiškų grafikų. Vertinimas kaip tik ir parodo, kuris darbo organizavimo elementas kuria įtampą. Mokymai veikia kaip antras žingsnis, kai pirmieji pakeitimai jau padaryti, o ne kaip vertinimo pakaitalas.