Profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje

Profesinės rizikos vertinimas yra procesas, kurio metu nustatomi pavojai ir rizikos veiksniai, įvertinama, kokia sunki gali būti žala sveikatai ir kokia jos tikimybė, nustatomas rizikos dydis ir nusprendžiama, ar rizika priimtina, toleruotina ar nepriimtina. Taip jį apibrėžia Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.11 punktas. Vertinimo objektai yra patalpos, darbo vietos ir kitos vietos, kuriose darbuotojas gali būti, darbo priemonės ir technologiniai procesai (3.12 punktas). Nuostatai skiria šešių rūšių rizikos veiksnius: cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius (3.10 punktas). Esant toleruotinai rizikai numatomos priemonės jai pašalinti ar sumažinti (17.2 punktas). Esant nepriimtinai rizikai priemonių imamasi nedelsiant arba darbai sustabdomi, o jei rizikos sumažinti neįmanoma, toje darbo vietoje dirbti draudžiama (17.1 punktas).

Taip, jei įmonėje dirba darbuotojų. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reikalauja sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį ir darbuotojų skaičių. Įstatymas taikomas bet kuriai veiklai (4 straipsnio 1 dalis), o Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose nėra išimties pagal įmonės dydį ar darbuotojų skaičių. Tam tikri taikymo ypatumai numatyti, pavyzdžiui, krašto apsaugos ir kitų statutinių institucijų pareigūnams bei kariams, kai jie vykdo veiklą su specifiniais požymiais (4 straipsnio 2 dalis). Nedidelės biuro įmonės vertinimas gali būti paprastesnis nei gamyklos, nes Nuostatų 15.2 punktas leidžia nevertinti veiksnių, kurių pavojus aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas. Vis dėlto vertinimas reikalingas abiem atvejais. Kaip laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Pareigą nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Jo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 39 straipsnio 3 dalis numato, kad profesinės rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Kaip vertinimas atliekamas, nustato Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961. Šiuo metu galioja jų suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o naujesnės redakcijos Teisės aktų registre nėra (tikrinta 2026 m. spalio 9 d.). Ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai tiriami pagal atskirus Ergonominių ir Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus (Nuostatų 16.2 punktas). Vertinimo dokumentus rengiame pagal Nuostatų reikalavimus.

Vienos kainos nėra, nes darbo apimtis įvairiose įmonėse labai skiriasi. Kainą lemia trys dalykai: darbo vietų skaičius, veiklos pobūdis ir nustatytų rizikos veiksnių kiekis bei sudėtingumas. Dešimties darbo vietų biuras ir gamybos cechas su staklėmis, cheminėmis medžiagomis ir pamainomis nėra tas pats darbas. Atskirai aptariame ir tai, ar prireiks instrumentinių matavimų, pavyzdžiui, triukšmo, apšvietos ar mikroklimato. Kainą pasakome po trumpo pokalbio, kai žinome darbo vietų sąrašą ir veiklos pobūdį.

Profesinės rizikos vertinimas yra dokumentų rinkinys, o ne vienas lapas. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai numato rizikos vertinimo darbų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (15.5 punktas), rizikos veiksnių tyrimų protokolus (19 punktas), rizikos įvertinimo dokumentą arba kortelę kiekvienam vertinimo objektui (20 punktas) ir rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planą (17.3 punktas). Įmonė gali naudoti savo pasirinktos formos dokumentą arba Nuostatų 2 priede pateiktą kortelę. Joje nurodomi vertinimo objektas, darbuotojų skaičius, rizikos veiksniai, esamos apsaugos priemonės, rizikos dydis ir priimtinumas, numatytos priemonės ir jų įgyvendinimo data. Dokumentą pasirašo riziką įvertinęs asmuo ir įmonės vadovas. Nuostatų 1 priede pateiktas rizikos dydžio ir priimtinumo nustatymo pavyzdys, kurį įmonė gali pritaikyti savo poreikiams. Dokumentai saugomi įmonėje pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus terminus (22 punktas). Viešai atsisiunčiamo užpildyto pavyzdžio nesiūlome, nes kiekvienas vertinimas surašomas pagal konkrečias darbo vietas ir jame yra įmonės duomenų. Prieš pradėdami darbą paaiškiname, iš kokių dalių rinkinys susideda.

Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose nėra nustatyto peržiūros intervalo, pavyzdžiui, kas metus. Vertinimas atnaujinamas, kai pasikeičia aplinkybės. Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, įrengiant darbo vietas, keičiant technologinius procesus, įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant personalą ir keičiant įmonės struktūrą (4 punktas). Nuostatų 5 punktas reikalauja vertinimą atnaujinti arba atlikti iš naujo šiais atvejais: įdarbinus asmenį iki 18 metų ar neįgalų asmenį; darbuotojai pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą ar maitinimą krūtimi; įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam, kurį ištyrus paaiškėja, kad jį sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino atsitikimo priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą; priėmus naujus ar sugriežtinus teisės aktų saugos reikalavimus; inspektoriams nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis vertinimas gali nebeatitikti tikrovės; kai sveikatos patikrinimas parodo, kad rizikos veiksnys turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai. Jei sąlygos pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, vertinimas atnaujinamas nedelsiant (18 punktas). Mūsų rekomendacija: net jei niekas nesikeičia, vertinimą verta peržiūrėti bent kartą per kelerius metus. Tai patarimas, o ne teisės akto reikalavimas.

Ne visada. Pagal Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 16.1 punktą rizikos veiksniai, laikantis rizikos vertinimo darbų plano, tiriami kiekybiškai, tai yra matuojami, arba įvertinami kokybiškai. Nuostatų 1 priede pateiktas pavyzdys, kaip nustatyti riziką, kai kiekybiniai tyrimai neatliekami: pagal galimos žalos sveikatai sunkumą ir jos tikimybę. Matuoti galima, pavyzdžiui, triukšmą, apšvietą, mikroklimatą, vibraciją ar cheminių medžiagų koncentraciją. Cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija arba kompetencijos reikalavimus atitinkanti rizikos veiksnių tyrimo įstaiga (7 punktas). Šiluminę aplinką taip pat gali tirti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus. Tyrimų rezultatai įforminami protokolais, kuriuos pasirašo juos atlikę asmenys (19 punktas). Per apžiūrą pasakome, kuriems veiksniams matavimų greičiausiai reikės, kad žinotumėte tai iš anksto, o ne paskutinę akimirką.

Taip, jei įmonėje yra kompetentingas asmuo. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.6 punkte jis apibrėžiamas taip: „fizinis ar juridinis asmuo, turintis reikiamų įgūdžių, žinių, patirties ir įgytą kvalifikaciją, reikalingą rizikai vertinti“. Po apibrėžimo punkte įvardyti: įmonės vadovas, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir apmokytas pagal Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosius nuostatus; tokias funkcijas atliekantis ir taip pat apmokytas darbdavio įgaliotas asmuo; kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas; profesinės sveikatos specialistas. Ar vadovas pats gali atlikti tarnybos funkcijas, priklauso nuo įmonės veiklos ir darbuotojų skaičiaus (Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 8 punktas). Kompetentingas asmuo paskiriamas tvarkomuoju dokumentu, pavyzdžiui, įsakymu. Jei įmonėje tokių asmenų nėra ar trūksta, sudaroma sutartis su išorės kompetentingu asmeniu (Nuostatų 6 punktas). Ergonominius ir psichosocialinius veiksnius tiriantys asmenys turi atitikti metodiniuose nurodymuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Nuostatų 8 punktas). Svarbu žinoti: sutartis su išorės paslaugų teikėju neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Veiklą pradėjome 2020 metais. Dirbame su gamybos, paslaugų ir buhalterinės apskaitos įmonėmis, todėl galime atlikti vertinimą nuo pradžios arba peržiūrėti tai, ką jau parengėte patys, ir pasakyti, ko trūksta.

Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 47 straipsnis). Darbo inspektorius gali nurodyti darbo vietas ar objektus, kuriuose turi būti įvertinta profesinė rizika (39 straipsnio 3 dalis). Jei inspektoriai nustato pažeidimų, vertinimas atnaujinamas arba atliekamas iš naujo (Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas). Atskiro sąrašo, ką inspektorius tikrina rizikos vertinime, įstatymas nenustato. Administracinių nusižengimų kodekse nėra straipsnio, kuris atskirai minėtų profesinės rizikos vertinimą. Bendrasis šio kodekso 96 straipsnis numato baudas už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Pagal jo 2 dalį toks pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų. Jei dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, bauda yra nuo 1 000 iki 2 000 eurų (5 dalis). Nuostatus patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis tokius ministrų įsakymus priskiria darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams teisės aktams. Todėl, mūsų vertinimu, 96 straipsnis gali būti taikomas ir rizikos vertinimo pažeidimams. Tai teisės aktų aiškinimas, o ne konkreti bauda už neatliktą vertinimą.