Darbo užmokesčio skaidrumas nuo 2027 m.: darbdavio pareigos

Nuo 2027 m. sausio 1 d. kiekvienas darbdavys kas mėnesį turės teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę, o darbuotojai įgis teisę raštu gauti duomenis apie savo darbo užmokestį ir savo pareigybių grupės vidutinį darbo užmokestį pagal lytį (Darbo kodekso (toliau – DK) 23 str. 3 d. ir 148 str. 4 d.). Šiuos duomenis darbuotojams darbdaviai pradės teikti tik gavę juos iš Sodros: metinius rodiklius Sodra pirmą kartą turi pateikti iki 2028 m. kovo 1 d., o mėnesinių rodiklių pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodikliai skaičiuojami tik darbdaviams, turintiems 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų, ir mažesniems, jei šie to pageidauja.

Kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinti ar peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemą, aiškiname straipsnyje „Darbo apmokėjimo sistema iki gruodžio 31 d.: ką daryti“; čia – kas vyks po to. Remiamės oficialiais DK, 2026 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XV-969 (toliau – Įstatymas) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) tekstais. Įstatymu Nr. XV-969 į Darbo kodekso priedą tarp Kodekso įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų įrašyta darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES) 2023/970.

Kas ir nuo kada privaloma

Dalis pareigų galioja jau dabar, dalis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o dalis praktiškai prasidės tik tada, kai Sodra pateiks pirmuosius duomenis.

Ką kas mėnesį reikės teikti Sodrai?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviai kas mėnesį Sodrai privalo teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir darbo apmokėjimo sistemoje nurodytą pareigybės grupę (DK 23 str. 3 d.). Sodra juos perduoda Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

3 dalis darbdavio dydžio ribos nenustato. Neteikiami duomenys apie pareigūnus, statutinius valstybės tarnautojus ir kitus asmenis, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, taip pat apie laikinojo darbo sutartimi dirbančius darbuotojus, kurių rodikliai teikiami pagal 23 str. 8 dalį.

Iš šių duomenų Sodra kas mėnesį apskaičiuoja kiekvieno darbuotojo mėnesio vidutinį valandinį darbo užmokestį ir visų darbdavio darbuotojų tokį patį rodiklį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, o kasmet – metinius rodiklius (23 str. 4 d.). Todėl pareigybių grupė tampa duomeniu, pagal kurį Sodra skaičiuos vidutinį darbo užmokestį pagal lytį. Grupė imama iš darbo apmokėjimo sistemos, kurioje pareigybės skirstomos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus (DK 140 str. 3 d.).

Duomenų rinkimo, apskaičiavimo, teikimo ir skelbimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (23 str. 12 d.); formas ir terminus prieš pirmąjį teikimą verta pasitikrinti. Be to, nuo 2027 m. Sodra kas mėnesį viešai skelbs darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus (daugiau negu 3 moteris ir daugiau negu 3 vyrus), darbuotojų vyrų ir moterų valandinį vidutinį darbo užmokestį (23 str. 6 d.); pirmojo paskelbimo datos Įstatymas atskirai nenurodo.

Ką jau dabar reikia teikti darbo tarybai ar profesinei sąjungai?

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją (DK 23 str. 2 d.). Ši pareiga nėra nauja: nuo 2026 m. birželio 7 d. pasikeitė tik tai, kad vidutinis darbo užmokestis nurodomas pagal pareigybių grupes (iki tol – pagal profesijų grupes). Teiktina informacija:

• nuasmenintus duomenis apie darbuotojų, išskyrus vadovaujamas pareigas einančius darbuotojus, vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai;
• informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis tekstas lieka naujoje 23 straipsnio redakcijoje. Kad šios informacijos galėtų reikalauti kiti asmenys, 2 dalis nenumato. Kada darbo taryba privaloma, aiškiname straipsnyje „Darbo taryba: kada privaloma, rinkimai ir funkcijos“.

Ne rečiau kaip kartą per metus darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, darbdavys teikia ir informaciją apie ne visą darbo laiką ir terminuotas darbo sutartis, o laikinojo darbo naudotojas kartą per metus – apie laikinąjį darbą; apie nuotolinį darbą informuojama darbo tarybai pareikalavus (jos nesant informuojama profesinė sąjunga). Visur nurodomas darbo užmokesčio vidurkis pagal pareigybių grupes ir lytį, kai grupėje yra daugiau negu du darbuotojai (DK 40 str. 8 d., 52 str. 8 d., 71 str. 3 d., 79 str. 4 d.). Šiose dalyse 20 darbuotojų ribos nėra.

Kada darbuotojas galės gauti duomenis apie darbo užmokestį?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbuotojas turi teisę raštu gauti duomenis apie savo metinį, mėnesio ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį, taip pat apie darbdavio darbuotojų tokius pačius vidutinius rodiklius pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskirta jo pareigybė (DK 148 str. 4 d.). Praktiškai darbdaviai šiuos duomenis teiks tik juos gavę iš Sodros (Įstatymo 23 str. 9 d.): metinius rodiklius Sodra pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (Įstatymo 23 str. 8 d.), o mėnesinių rodiklių pirmojo pateikimo datos Įstatymas nenustato.

Toje pačioje 148 str. 4 dalyje nustatyta, kad darbdaviai privalo kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir apie duomenų teikimo tvarką. Įstatymo 23 str. 9 dalis kalba tik apie pačių duomenų teikimą, o kasmetinės informavimo pareigos nemini. Kurią dieną ir kokia forma informuoti, Kodeksas nenurodo.

• Terminas. Duomenys pateikiami raštu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Jei jie netikslūs ar neišsamūs, darbuotojas pats arba per atstovus gali reikalauti paaiškinimų; jų teikimas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo pirminio prašymo pateikti duomenis gavimo dienos. Laikinieji darbuotojai duomenų ir paaiškinimų gali prašyti laikinojo darbo įmonės arba laikinojo darbo naudotojo tais pačiais terminais (148 str. 5 d.).
• Per atstovus ar institucijas. Duomenis darbuotojas gali gauti ir per darbuotojų atstovus, VDI ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. VDI ar tarnybai pareikalavus, darbdavys juos pateikia per jos nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (148 str. 6 d.).
• Kolegų atlyginimų apsauga. Jei duomenys tiesiogiai ar netiesiogiai atskleistų kito darbuotojo, kurio tapatybę įmanoma nustatyti, darbo užmokestį, darbuotojo prašymu jie teikiami tik darbuotojų atstovams, VDI arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Šie, nustatę bent 5 procentų vidutinio darbo užmokesčio skirtumą toje pareigybių grupėje, informuoja darbuotoją ir konsultuoja dėl kreipimosi į darbdavį paaiškinimų, o nesant objektyvių, lyčiai neutralių kriterijų – dėl kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančius organus (148 str. 7 d.).
• Naudojimo ribos. Darbdavys gali reikalauti, kad gautų duomenų, išskyrus duomenis apie savo darbo užmokestį, darbuotojas nenaudotų kitais tikslais, tik teisei į vienodą darbo užmokestį įgyvendinti; šio reikalavimo nesilaikymas gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu (148 str. 8 d.). Duomenys teikiami laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (148 str. 9 d.).

Atotrūkio rodikliai: kam jie skaičiuojami ir nuo kada?

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius Sodra skaičiuoja tik darbdaviams, turintiems 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų, ir mažesniems, kurie pageidauja, kad jiems būtų taikomos tokios pačios taisyklės (DK 23 str. 4 d.). Riba skaičiuojama apdraustaisiais asmenimis, draudžiamais pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, o ne darbuotojais.

Rodikliai už praėjusius kalendorinius metus (23 str. 4 d.):

• vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis;
• tas pats atotrūkis, įvertinus papildomą darbo užmokestį;
• vyrų ir moterų darbo užmokesčio medianų atotrūkis;
• medianų atotrūkis, įvertinus papildomą darbo užmokestį;
• vyrų ir moterų, gaunančių papildomą darbo užmokestį, dalis;
• vyrų ir moterų dalis kiekviename darbo užmokesčio kvartilyje;
• vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis pagal bazinį (tarifinį) ir papildomą darbo užmokestį pagal pareigybių grupes.

Šaltiniai: DK 23 str. 4, 5, 7 d.; Įstatymo 23 str. 5, 7 d. Viešai skelbiami pirmieji šeši rodikliai; septintasis teikiamas darbuotojų atstovams ir darbuotojams.

Gavę rodiklius, darbdaviai per vieną mėnesį privalo pateikti darbuotojų atstovams ir darbuotojams septintojo rodiklio duomenis pagal pareigybių grupes, kuriose yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (23 str. 5 d.). Jei kyla neaiškumų, darbdaviai, turintys 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų, darbuotojų ar jų atstovų reikalavimu paaiškinimus, įskaitant paaiškinimus dėl bet kokio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, pateikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o VDI ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (23 str. 9 d.). Darbdavys, turintis 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų ir sudaręs laikinojo darbo sutartis (DK 72 str.), tokių darbuotojų rodiklius apskaičiuoja pats ir tokiu pat periodiškumu teikia Sodrai, o septintojo rodiklio duomenis – ir darbuotojų atstovams bei darbuotojams; pirmą kartą – tomis pačiomis datomis kaip lentelėje (23 str. 8 d.; Įstatymo 23 str. 6 d.).

Kaip ištaisyti skirtumą ir kada privalomas bendras darbo užmokesčio vertinimas?

Jei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo nepagrindžia objektyvūs, lyties požiūriu neutralūs kriterijai, darbdavys, turintis 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo dienos, bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais, šį skirtumą ištaiso (DK 23 str. 10 d.). Jei skirtumas siekia bent 5 procentus ir lieka nepagrįstas bei neištaisytas, privalomas bendras darbo užmokesčio vertinimas (23 str. 11 d.).

Bendras vertinimas atliekamas, kai yra visos trys sąlygos:

1. rodikliai rodo bent 5 procentų bet kurios pareigybių grupės vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;
2. darbdavys šio skirtumo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais;
3. darbdavys neištaisė nepagrįsto skirtumo per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo dienos.

Vertinimą darbdavys atlieka bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais ir pateikia jį darbuotojams, jų atstovams ir VDI. Jo tikslas – nustatyti ir ištaisyti nepagrįstus moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir nesudaryti prielaidų jiems atsirasti; tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (23 str. 12 d.). Šios taisyklės taikomos tik nuo rodiklių gavimo, o pirmuosius rodiklius Sodra pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (150 ir daugiau apdraustųjų asmenų) arba iki 2031 m. kovo 1 d. (100–149).

Kai kurios pasekmės galioja jau nuo 2026 m. birželio 7 d. ir darbdavio dydžio ribos neturi. Jei darbdavys netinkamai vykdė pareigą už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, darbo santykiams tęsiantis taikomos delspinigių, o jiems pasibaigus – netesybų nuostatos (DK 147 str. 3 d.). Darbo ginčą nagrinėjantis organas, nustatęs tokį pažeidimą, priteisia darbuotojui kompensaciją, apimančią visišką nesumokėto darbo užmokesčio atgavimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kompensaciją už prarastas su darbu susijusias galimybes (219 str. 2 d.).

Kokios baudos numatytos nuo 2027 m.?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. ANK 99 straipsnyje atsiranda atskiras nusižengimas – Darbo kodekse nurodytos informacijos apie darbuotojų darbo užmokestį nepateikimas darbuotojams, darbuotojų atstovams, VDI, Sodrai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Už jį darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 460 iki 700 eurų, o už pakartotinį – nuo 700 iki 1 400 eurų (ANK 99 str. 1 ir 2 d.).

Kitos 99 straipsnio dalys atkartoja dabar galiojančias: už darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą – nuo 500 iki 1 450 eurų, už pakartotinį – nuo 1 450 iki 3 000 eurų, už tyčinį pažeidimą ar į finansinės apskaitos dokumentus neįtrauktų išmokų mokėjimą – nuo 2 700 iki 6 000 eurų (99 str. 3–5 d.). Nuo 2027 m. sausio 1 d. 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus tirti ir protokolus surašyti galės ne tik VDI, bet ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Sodros pareigūnai (ANK 589 str. 3, 58 ir 72 p.). Kurie konkretūs nepateikimai patenka į 99 str. 1 dalį, ANK neišvardija, todėl ribiniais atvejais verta pasitarti su teisininku.

Ką paruošti dabar?

Toliau – mūsų praktinės rekomendacijos, kaip pasiruošti. Kai punktas remiasi privalomu reikalavimu, nurodome šaltinį (pavyzdžiui, 1 punkto terminas yra privalomas pagal Įstatymo 23 str. 4 d.). 2027 m. duomenys remsis tuo, kaip pareigybės sugrupuotos ir kaip apskaitomas darbo laikas.

1. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinkite arba peržiūrėkite darbo apmokėjimo sistemą (Įstatymo 23 str. 4 d.). Žingsniai – straipsnyje „Darbo apmokėjimo sistema iki gruodžio 31 d.: ką daryti“.
2. Kiekvienam darbuotojui aiškiai priskirkite pareigybių grupę iš sistemos, kad apskaitoje nurodyta grupė sutaptų su ta, kurią teiksite Sodrai.
3. Patikrinkite darbo laiko apskaitą: vidutinį valandinį darbo užmokestį Sodra skaičiuos iš jūsų pateiktų darbo užmokesčio ir darbo laiko duomenų.
4. Parenkite kasmetinį pranešimą darbuotojams apie 148 str. 4 d. teisę ir vidinę prašymų tvarką: kas priima prašymą, kas atsako per mėnesį ir kas per 10 darbo dienų atsako VDI ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
5. Jei vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip 20 ir veikia darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, paruoškite 23 str. 2 d. informaciją.
6. Peržiūrėkite darbo sutarčių konfidencialumo sąlygas ir atrankos klausimynus. Jau dabar duomenys apie savo darbo užmokestį negali būti laikomi konfidencialiais, kai darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti teisę į vienodą užmokestį (DK 39 str. 1 d.), o iš darbuotojo draudžiama reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose gautą darbo užmokestį (41 str. 1 d.).
7. Jei turite 150 ir daugiau apdraustųjų asmenų, pasiruoškite pirmiesiems rodikliams (Sodra juos pateiks ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d.): nuo jų gavimo prasideda vieno mėnesio ir šešių mėnesių terminai. Turintiems 100–149 apdraustųjų asmenų pirmuosius rodiklius Sodra pateiks ne vėliau kaip iki 2031 m. kovo 1 d.
8. Įsirašykite datas į darbdavio terminų kalendorių; kitus pakeitimus apžvelgiame straipsnyje „Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.“.

Kaip Mansauga gali padėti

Mansauga rengia darbo apmokėjimo sistemas ir peržiūri turimas: priskiria pareigybes grupėms pagal objektyvius kriterijus, paruošia informavimo ir konsultavimo procedūrai reikalingus raštus, įvertina, ar atlyginimuose nėra skirtumų, kurių negalima paaiškinti objektyviais kriterijais, ir paaiškina, ką verta sutvarkyti iš anksto prieš teikiant duomenis Sodrai. Daugiau – paslaugos puslapyje „Darbo apmokėjimo sistema: parengimas įmonei“. Susisiekti galite el. paštu info@mansauga.lt arba telefonu +370 639 07661.

Šis straipsnis nėra teisinė konsultacija; jis parengtas pagal teisės aktų tekstus, kokie jie buvo Teisės aktų registre 2026 m. spalio 23 d.

Teisės aktai

Oficialūs tekstai Teisės aktų registre ir EUR-Lex; nuorodos veda į aktualią redakciją, kai ji yra.

• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (aktuali redakcija)
• Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-969 (2026-05-21)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas
• Direktyva (ES) 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kada įsigalioja darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai?

Pagrindinės nuostatos – nuo 2027 m. sausio 1 d.: mėnesiniai duomenys Sodrai (DK 23 str. 3 d.) ir darbuotojo teisė gauti duomenis apie darbo užmokestį (148 str. 4 d.). Informaciją darbo tarybai ar profesinei sąjungai jų prašymu (23 str. 2 d.) daugiau kaip 20 darbuotojų turintys darbdaviai privalo teikti ir dabar; nuo 2026 m. birželio 7 d. vidutinis darbo užmokestis joje nurodomas pagal pareigybių grupes. Darbuotojų prašymus darbdaviai praktiškai vykdys gavę duomenis iš Sodros: metinius rodiklius ji pirmą kartą turi pateikti iki 2028 m. kovo 1 d., o mėnesinių rodiklių pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato.

Ar darbo užmokesčio skaidrumo pareigos taikomos mažai įmonei?

Taip, dalis jų. Mėnesiniai duomenys Sodrai (DK 23 str. 3 d.) ir kasmetinis darbuotojų informavimas (148 str. 4 d.) darbdavio dydžio ribos neturi. Informaciją darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, jų pareikalavus privaloma teikti, kai vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip 20 (23 str. 2 d.), o atotrūkio rodikliai skaičiuojami tik turint 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų arba savo pageidavimu (23 str. 4 d.).

Ką darbdavys kas mėnesį turės teikti Sodrai?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. – duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir darbo apmokėjimo sistemoje nurodytą pareigybės grupę (DK 23 str. 3 d.). Sodra juos perduoda VDI ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, o teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (23 str. 12 d.).

Ar darbuotojas galės sužinoti kolegų atlyginimus?

Ne pavienių kolegų. Darbuotojas gauna duomenis apie savo darbo užmokestį ir apie vidutinį darbo užmokestį pagal lytį savo pareigybių grupėje (DK 148 str. 4 d.). Jei duomenys atskleistų atpažįstamo kolegos darbo užmokestį, jie teikiami tik darbuotojų atstovams, VDI arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (148 str. 7 d.).

Kada privalomas bendras darbo užmokesčio vertinimas?

Kai darbdaviui, turinčiam 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų, rodikliai (Sodros, o laikinųjų darbuotojų – paties darbdavio apskaičiuoti) rodo bent 5 procentų vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą kurioje nors pareigybių grupėje, o darbdavys jo nepagrindė objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais ir neištaisė per šešis mėnesius (DK 23 str. 11 d.). Pirmieji rodikliai – iki 2028 m. kovo 1 d. (150 ir daugiau apdraustųjų asmenų) arba iki 2031 m. kovo 1 d. (100–149).

Kokia bauda gresia už informacijos apie darbo užmokestį nepateikimą?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. už Darbo kodekse nurodytos informacijos apie darbuotojų darbo užmokestį nepateikimą darbuotojams, jų atstovams, VDI, Sodrai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai gresia bauda nuo 460 iki 700 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 700 iki 1 400 eurų (ANK 99 str. 1 ir 2 d.).