Kenksmingi (profesinės rizikos) veiksniai – tai darbo aplinkos ir darbo proceso veiksniai, kurie gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Lietuvoje jie oficialiai skirstomi į šešias grupes – biologinius, cheminius, ergonominius, fizikinius, fizinius ir psichosocialinius – pagal Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus (socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-457/V-961). Kiekvienas darbo vietoje nustatytas veiksnys darbdaviui sukelia konkrečias pareigas: įvertinti riziką, organizuoti sveikatos tikrinimus, parūpinti apsaugos priemones ir instruktuoti darbuotojus.

Šis straipsnis skirtas darbdaviui ar vadovui, kuriam reikia greitai susigaudyti: kas tie veiksniai, kaip jie skirstomi, kur surašytas oficialus sąrašas, kaip jie nustatomi konkrečioje darbo vietoje ir kas iš to seka. Ribinių verčių, dydžių ir tikrinimo periodiškumo čia sąmoningai nenurodome – jie priklauso nuo konkretaus veiksnio ir galiojančios teisės akto redakcijos.

Kas yra kenksmingi ir rizikos veiksniai darbe

Rizikos veiksnys – tai bet kas darbo vietoje, kas gali sukelti žalą darbuotojo sveikatai ar gyvybei: triukšmas, cheminė medžiaga, sunkus krovinys, laiko spaudimas. Profesinė rizika – tikimybė, kad tas veiksnys iš tikrųjų pakenks, kartu su galimos žalos sunkumu. Praktikoje veiksniai dar skiriami į kenksmingus, kurių ilgalaikis poveikis gali sukelti ligą, ir pavojingus, dėl kurių gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Profesinės rizikos vertinime vertinami abu.

Svarbu suprasti vieną dalyką: veiksnys darbo vietoje egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jis surašytas dokumentuose. Sandėlyje kelti krovinius tenka ir tada, kai rizikos vertinimo nėra – tik tuomet nėra ir priemonių, kurios apsaugotų darbuotojo nugarą. Todėl pirmas darbdavio žingsnis yra ne dokumentas, o sąžiningas atsakymas, kas kiekvienoje darbo vietoje gali pakenkti.

Kaip skirstomi rizikos veiksniai: šešios grupės

Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai rizikos veiksnį apibrėžia kaip „cheminį, fizikinį, biologinį, ergonominį, psichosocialinį ar fizinį veiksnį, keliantį ar galintį kelti pavojų darbuotojo saugai ir sveikatai“ – taigi grupės yra šešios. Lentelėje – kiekvienos grupės tipiniai pavyzdžiai ir tai, ką jos nustatymas paprastai lemia darbdaviui; pavadinimai lentelėje nuveda į išsamesnį aprašymą žemiau.

Grupė Tipiniai pavyzdžiai Ką paprastai lemia darbdaviui
Fizikiniai veiksniai triukšmas, vibracija, apšvieta, mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, oro judėjimas), elektromagnetiniai laukai, spinduliuotė matavimai, kai kyla abejonių dėl ribų; apsaugos priemonės (pavyzdžiui, klausos apsauga); sveikatos tikrinimas pagal veiksnį
Cheminiai veiksniai dulkės, garai ir aerozoliai, tirpikliai, valikliai, suvirinimo dūmai, dažai ir klijai saugos duomenų lapai, vėdinimas, apsaugos priemonės, sveikatos tikrinimas pagal medžiagą
Biologiniai veiksniai mikroorganizmai, virusai, pelėsiai, kontaktas su gyvūnais, biologinėmis medžiagomis ar atliekomis higienos tvarka, apsaugos priemonės, sveikatos tikrinimas, kai veiksnys nustatytas
Ergonominiai veiksniai krovinių kėlimas ir nešimas, pasikartojantys judesiai, priverstinė darbo poza, ilgas sėdėjimas, darbas su ekranu darbo vietos pritaikymas, pertraukų tvarka, mokymas apie taisyklingus judesius, sveikatos tikrinimas pagal veiksnį
Fiziniai veiksniai judančios ir besisukančios įrenginių dalys, krautuvai ir transportas įmonės teritorijoje, darbas aukštyje, netvarkingi praėjimai ir grindys įrenginių apsaugos ir aptvarai, saugūs praėjimai, pavojingų darbų tvarka, instruktavimas darbo vietoje
Psichosocialiniai veiksniai darbo krūvis ir laiko spaudimas, monotonija, mažas savarankiškumas, konfliktai, smurtas ir priekabiavimas psichosocialinių veiksnių vertinimas, prevencijos priemonės, aiški pranešimo tvarka

Fizikiniai veiksniai

Fizikiniai veiksniai nuostatuose apibrėžiami kaip veiksniai, „kurių pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje“ – paprasčiau, fizinės darbo aplinkos savybės: triukšmas, vibracija, apšvieta, mikroklimatas, elektromagnetiniai laukai, spinduliuotė. Jie būdingi gamybai, statybai, sandėliams ir transportui, bet apšvieta ir mikroklimatas aktualūs ir biure. Šiuos veiksnius galima išmatuoti, todėl būtent jiems dažniausiai reikalingi instrumentiniai matavimai, kai kyla abejonių, ar neviršijamos leistinos ribos.

Cheminiai veiksniai

Cheminis veiksnys nuostatuose – tai „cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba gaminamas, naudojamas arba išskiriamas į aplinką“. Praktikoje tai medžiagos, su kuriomis darbuotojas susiduria kvėpuodamas, per odą ar prarydamas: dulkės, garai, aerozoliai, tirpikliai, valymo priemonės, suvirinimo dūmai, dažai, klijai. Kiekvienos naudojamos cheminės medžiagos savybes ir apsaugos reikalavimus aprašo jos saugos duomenų lapas, todėl cheminių veiksnių vertinimas prasideda nuo to, kad įmonė žino, ką tiksliai naudoja.

Biologiniai veiksniai

Biologiniai veiksniai nuostatuose – tai „mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys darbuotojui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą“. Praktikoje: bakterijos, virusai, pelėsiai, kontaktas su gyvūnais, atliekomis ar biologinėmis medžiagomis. Jie būdingi sveikatos priežiūrai, žemės ūkiui, atliekų tvarkymui, maisto pramonei, valymo paslaugoms.

Ergonominiai veiksniai

Ergonominis veiksnys nuostatuose – tai veiksnys, „kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms“: sunkių krovinių kėlimas ir nešimas, pasikartojantys judesiai, priverstinė ar nepatogi poza, ilgas sėdėjimas, darbas su ekranu. Tai dažniausia grupė ir gamyboje, ir biure, ir būtent ji dažniausiai lieka neįvertinta, nes nėra „matoma“ taip, kaip triukšmas ar chemija.

Fiziniai veiksniai

Fizinis veiksnys nuostatuose – tai veiksnys, „kuris kelia pavojų dėl netinkamo darbo vietos įrengimo, darbo priemonių ir jų dalių arba transporto priemonių“: judančios ir besisukančios įrenginių dalys, krautuvai ir transportas įmonės teritorijoje, darbas aukštyje, netvarkingi praėjimai ir grindys. Ši grupė tiesiogiai susijusi su nelaimingais atsitikimais, todėl jos priemonės – apsaugos ir aptvarai, saugūs praėjimai, aiški pavojingų darbų tvarka – paprastai duoda greičiausiai matomą rezultatą. Neskirkite jos su fizikiniais veiksniais: fizikiniai yra aplinkos savybės, fiziniai – įrenginiai, priemonės ir vietos įrengimas.

Psichosocialiniai veiksniai

Psichosocialinis veiksnys nuostatuose – tai veiksnys, „kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo sukelia darbuotojui psichinį stresą“: per didelis darbo krūvis, laiko spaudimas, monotonija, mažas savarankiškumas, konfliktai, smurtas ir priekabiavimas. Kaip jie vertinami ir ko darbdavys privalo imtis, išsamiai aprašėme straipsnyje apie psichosocialinius rizikos veiksnius.

Kur surašytas oficialus kenksmingų veiksnių sąrašas („13 priedas 2 lentelė“)

Oficialus kenksmingų veiksnių sąrašas, kurio dažniausiai ieškoma kaip „13 priedas 2 lentelė“, yra sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedas – Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas. Šis priedas išdėstytas 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1072 ir nuo tada keistas; galiojanti suvestinė redakcija skelbiama e-seimas (TAIS.102647).

Apraše yra dvi lentelės: 1 lentelėje – pavojingi darbai, 2 lentelėje – kenksmingi veiksniai, ir prie kiekvieno nurodyta, kaip organizuojamas privalomas sveikatos tikrinimas. Lentelių turinio čia neperrašome sąmoningai: jos ilgos, buvo keistos, o klaida perrašant reikštų klaidingą sveikatos tikrinimo organizavimą. Darbdaviui šis dokumentas reikalingas vienam konkrečiam darbui – pagal darbo vietoje nustatytus veiksnius užpildyti siuntimą į sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojai žinotų, ką tikrinti. Kaip tai vyksta, aprašėme straipsnyje apie privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.

Kaip nustatomi rizikos veiksniai konkrečioje darbo vietoje

Rizikos veiksniai nustatomi atliekant profesinės rizikos vertinimą: apeinamos darbo vietos, stebimas realus darbo procesas, fiksuojami įrenginiai, medžiagos, pozos ir tempas, tada kiekvienai darbo vietai sudaromas veiksnių sąrašas ir įvertinamas kiekvieno veiksnio keliamos rizikos dydis. Pagal Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus veiksniai vertinami kiekybiškai – matuojant jų dydį – arba kokybiškai. Matavimai reikalingi tada, kai kyla pagrįstų abejonių dėl leistinų ribų, o ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai paprastai vertinami kokybiškai.

Rezultatas – ne vienas lapas, o rinkinys: darbo vietų ir rizikos veiksnių sąrašas, kiekvieno įvertinto veiksnio kortelė su rizikos dydžio pagrindimu, išvados ir priemonių planas su terminais bei atsakingais. Kaip šį darbą atliekame ir kiek jis trunka, aprašyta paslaugos puslapyje Profesinės rizikos vertinimas.

Ką nustatyti veiksniai lemia darbdaviui

Kiekvienas nustatytas veiksnys paleidžia grandinę pareigų – vertinimas yra ne tikslas, o pradžia. Keturios pagrindinės pasekmės:

  1. Rizikos mažinimo priemonės. Nepriimtinai rizikai parengiamas priemonių planas: pakeisti technologiją ar medžiagą, sumažinti poveikio laiką, pritaikyti darbo vietą. Kolektyvinės priemonės eina pirmiau už asmenines.
  2. Privalomi sveikatos tikrinimai. Pagal nustatytus kenksmingus veiksnius ir pavojingus darbus darbuotojai siunčiami tikrintis sveikatą įsakymo Nr. 301 13 priedo nustatyta tvarka – priimant į darbą ir periodiškai.
  3. Asmeninės apsaugos priemonės. Kai rizikos negalima pašalinti kitaip, parenkamos ir nemokamai išduodamos apsaugos priemonės, o jų išdavimas fiksuojamas. Darbdavio pareigas čia aprašėme straipsnyje apie asmenines apsaugos priemones.
  4. Instruktavimas ir mokymai. Darbuotojas turi žinoti, kokie veiksniai veikia jo darbo vietoje ir kaip nuo jų apsisaugoti – tai instruktažo darbo vietoje turinys, o sudėtingesniems veiksniams organizuojami darbų saugos mokymai.

Rizikos veiksniai pagal profesijas: keli pavyzdžiai

Ta pati pareigybė skirtingose įmonėse gali turėti skirtingus veiksnius, todėl lentelė žemiau yra orientacinė – tikrasis sąrašas sudaromas tik apžiūrėjus konkrečią darbo vietą.

Darbo vieta Dažniausiai nustatomi veiksniai
Biuro darbuotojas ergonominiai (darbas su ekranu, sėdėjimas), psichosocialiniai (krūvis, terminai), fizikiniai (apšvieta, mikroklimatas)
Sandėlio darbuotojas ergonominiai (krovinių kėlimas), fizikiniai (triukšmas, mikroklimatas), fiziniai (krautuvai, kritimas iš aukščio)
Suvirintojas cheminiai (suvirinimo dūmai), fizikiniai (spinduliuotė, triukšmas), ergonominiai (poza), fiziniai (ugnis, elektra, įrenginiai)
Valytoja cheminiai (valymo priemonės), biologiniai (atliekos, sanitariniai mazgai), ergonominiai (pasikartojantys judesiai)
Vairuotojas fizikiniai (vibracija, triukšmas), ergonominiai (ilgas sėdėjimas), psichosocialiniai (laiko spaudimas, pamaininis darbas)

Kaip Mansauga padeda nustatyti ir suvaldyti rizikos veiksnius

Atliekame profesinės rizikos vertinimą Šiauliuose ir Šiaulių regione, kur galime atvykti į darbo vietas: apžiūrime įmonę, sudarome veiksnių sąrašą, parengiame vertinimo dokumentus ir priemonių planą, supažindiname darbuotojus. Pagal nustatytus veiksnius padedame sutvarkyti sveikatos tikrinimų siuntimus, apsaugos priemonių išdavimą ir instruktavimą – kad vertinimas virstų veiksmais, o ne segtuvu. Jei norite pradėti nuo trumpos apžiūros ir spragų sąrašo, susisiekite su mumis telefonu +370 639 07661 arba el. paštu info@mansauga.lt.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi kenksmingas ir pavojingas veiksnys?

Praktikoje skiriama taip: kenksmingas veiksnys yra tas, kurio poveikis per ilgesnį laiką gali sukelti ligą ar sveikatos sutrikimą – triukšmas, cheminės medžiagos, netinkama darbo poza; pavojingas veiksnys yra tas, dėl kurio gali įvykti nelaimingas atsitikimas – kritimas iš aukščio, judančios įrenginių dalys, elektros srovė. Abu yra profesinės rizikos veiksniai ir abu vertinami tame pačiame profesinės rizikos vertinime. Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose pavojai dėl darbo vietos įrengimo, darbo priemonių ir transporto įvardyti kaip atskira fizinių rizikos veiksnių grupė.

Kas yra „13 priedas 2 lentelė“ ir kur ją rasti?

Tai sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedas – asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas. Jo 2 lentelėje išvardyti kenksmingi veiksniai, o 1 lentelėje – pavojingi darbai, su kiekvienam priskirta sveikatos tikrinimo tvarka. Galiojanti suvestinė redakcija skelbiama e-seimas (TAIS.102647); remkitės tik ja, nes lentelės buvo keistos.

Ar biure yra kenksmingų veiksnių?

Taip, tik jie kitokie nei gamyboje. Biure dažniausi veiksniai yra ergonominiai – ilgas sėdėjimas, darbas su ekranu, netinkamas monitoriaus ar kėdės aukštis – ir psichosocialiniai: darbo krūvis, laiko spaudimas, konfliktai. Prisideda fizikiniai veiksniai, pavyzdžiui, nepakankama apšvieta ar mikroklimatas. Todėl profesinės rizikos vertinimas privalomas ir biurui, o ne tik cechui.

Kas privalo nustatyti rizikos veiksnius darbo vietoje?

Darbdavys. Profesinės rizikos vertinimą organizuoja darbdavys, o atlikti jį gali įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, pats tam pasirengęs darbdavys arba išorės specialistas. Rezultatas – kiekvienos darbo vietos rizikos veiksnių sąrašas ir įvertinimas, pagal kurį toliau organizuojami sveikatos patikrinimai, parenkamos apsaugos priemonės ir instruktuojami darbuotojai.

Ar visada reikia instrumentinių matavimų?

Ne. Pagal Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus rizikos veiksniai vertinami kiekybiškai – matuojant jų dydį – arba kokybiškai. Matavimai reikalingi tada, kai kyla pagrįstų abejonių, ar veiksnys neviršija leistinų ribų; dažniausiai tai triukšmas, apšvieta, mikroklimatas, vibracija ar cheminių medžiagų koncentracija. Ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai paprastai vertinami kokybiškai.

Kaip dažnai reikia peržiūrėti nustatytus rizikos veiksnius?

Kai pasikeičia pati darbo vieta, o ne pagal kalendorių: atsiradus naujam įrenginiui ar technologijai, naujai darbo vietai ar pareigybei, pasikeitus naudojamoms medžiagoms, po nelaimingo atsitikimo ar nustatytos profesinės ligos. Sveikatos tikrinimų periodiškumą atskirai nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 13 priedas pagal konkretų veiksnį.