Pagal 2026 m. spalio 5 d. galiojantį teisinį reguliavimą darbdavys iki 2026 m. gruodžio 31 d. privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą (jeigu jos nenustato kolektyvinė sutartis), o jeigu ji įmonėje jau yra, peržiūrėti ją ir prireikus pakeisti, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Pagal DK 140 str. 3 d. darbo apmokėjimo sistemoje pareigybės suskirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, taip pat nustatomos apmokėjimo formos, dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo ir premijų pagrindai bei didinimo ir indeksavimo kriterijai.

Kas privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir iki kada?

Darbo apmokėjimo sistemą iki 2026 m. gruodžio 31 d. privalo patvirtinti darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, jeigu sistemos nenustato kolektyvinė sutartis, o jeigu įmonėje jau yra galiojanti sistema, ją reikia peržiūrėti ir prireikus pakeisti. Nuo 2026 m. birželio 7 d. galioja nauja Darbo kodekso (DK) 140 straipsnio 3 ir 5 dalių redakcija; 3 dalyje darbuotojų skaičiaus ribos nėra, todėl pareiga taikoma nuo pirmo darbuotojo. Terminą nustato įstatymo Nr. XV-969 (priimto 2026 m. gegužės 21 d.) 23 straipsnio 4 dalis:

„Darbdaviai iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, o jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra galiojanti darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, ją peržiūri ir prireikus pakeičia, laikydamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnyje numatytos tvarkos.“

Darbo apmokėjimo sistemą gali nustatyti ir kolektyvinė sutartis – tada ji taikoma visiems tos darbovietės ar darbdavio darbuotojams. Kai tokios sutarties nėra, sistemą tvirtina darbdavys ir privalo padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams (DK 140 str. 3 d.). Biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, kaip numato DK 140 str. 4 d. (nuo 2026 m. lapkričio 1 d. redakcija), nustato teisės aktai, todėl šis straipsnis skirtas pirmiausia privataus sektoriaus darbdaviams.

Darbo apmokėjimo sistemos terminą nustato kitas įstatymas nei tas, kurio pakeitimai įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.; šiuos pakeitimus aprašėme straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus nuo 2026 m. lapkričio 1 d., o bendrą vaizdą rasite 2026 m. pakeitimų apžvalgoje.

Ką turi apimti darbo apmokėjimo sistema?

Pagal DK 140 str. 3 d. darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nustatyti penki dalykai: pareigybių grupės; apmokėjimo formos; darbo užmokesčio dydžiai ar ribos; priedai, priemokos ir premijos; darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijai bei tvarka. Formas, dydžius ir kitus elementus galima nustatyti pagal pareigybių grupes arba pagal atskiras pareigybes.

Elementas Ką sistema turi nustatyti (DK 140 str. 3 d.) Praktinė pastaba (rekomendacija)
Pareigybių grupės Pareigybės suskirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus; pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei. Pradėkite nuo grupių: nuo 2027 m. sausio 1 d. pareigybių grupė bus teikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“).
Apmokėjimo formos Kaip už darbą mokama pagal pareigybių grupes arba pareigybes. Aprašykite kiekvienos grupės apmokėjimo būdą taip, kaip jis realiai taikomas.
Dydžiai ar ribos Darbo užmokesčio dydžiai arba ribos (minimali ir maksimali). Intervalas „nuo – iki“ paprastai lankstesnis nei viena suma; esami atlyginimai turi tilpti į ribas.
Priedai, priemokos ir premijos Papildomo apmokėjimo ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka. Parašykite, už ką, kokio dydžio ir kas sprendžia; „pagal vadovo nuožiūrą“ į tai neatsako.
Indeksavimas ir didinimas Darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijai bei tvarka (pavyzdžiui, geresni veiklos rezultatai, augančios kompetencijos, didesnė patirtis). Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos sistemoje numatyti didinimo kriterijus ir tvarką.

Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką. Nuo pačios sistemos jie neatleidžiami. Pagal DK 140 str. 5 d. sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos dėl lyties ir dėl kitų pagrindų, o vyrams ir moterims už tokį patį ar vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis.

Kaip suskirstyti pareigybes į grupes?

Pareigybės grupuojamos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus – įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas, – o jeigu tikslinga, ir pagal kitus svarbius kriterijus (DK 140 str. 3 d.).

Klausimai paskutiniame stulpelyje yra mūsų praktinė rekomendacija, o ne Darbo kodekso reikalavimas.

Kriterijus Ką apima pagal DK 140 str. 3 d. Klausimas pareigybei (rekomendacija)
Įgūdžiai Įskaitant bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius bei gebėjimą dirbti su kitais žmonėmis, kai jie svarbūs atliekant darbo funkciją. Kokių gebėjimų reikia šiai funkcijai atlikti, įskaitant bendravimą su kolegomis ir klientais?
Kvalifikacija Šioje dalyje atskirai nepaaiškinta. Ko reikalaujama iš šios pareigybės – išsilavinimo, pažymėjimų, patirties, – o ne ką turi dabartinis darbuotojas?
Pastangos Fizinių, protinių ir emocinių resursų kiekis, reikalingas užduotims pagal pareigybės aprašymą atlikti. Kiek fizinių, protinių ir emocinių jėgų reikalauja pareigybės aprašymo užduotys?
Atsakomybė Šioje dalyje atskirai nepaaiškinta. Už ką atsako šios pareigybės darbuotojas: už žmones, pinigus, įrangą, klientus, sprendimus?
Darbo sąlygos Darbo aplinka, intensyvumas, rizika, fiziniai ir psichiniai veiksniai. Kokioje aplinkoje ir kokiu tempu dirbama, kokia rizika ir kokie veiksniai veikia darbuotoją?

Ten, kur Kodeksas kriterijaus nepaaiškina, jo turinį ir vertinimo būdą verta užrašyti pačioje sistemoje ir taikyti visoms pareigybėms vienodai. Du terminus, kurie lemia, kurios pareigybės patenka į vieną grupę, apibrėžia DK 140 str. 5 d.:

  • Toks pats darbas – tai darbo veikla, kuri pagal objektyvius kriterijus yra vienoda arba tiek panaši į kitą darbo veiklą, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis ir darbdavys dėl to nepatirtų didesnių sąnaudų.
  • Vienodos vertės darbas – tai darbas, kuris, vertinant pagal DK 140 str. 3 d. nustatytus objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, laikomas tokios pat vertės kaip kitas palyginamasis darbas.

Pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei. Todėl dvi skirtingai pavadintos pareigybės, kurios pagal visus kriterijus iš esmės sutampa, turėtų atsidurti vienoje grupėje.

Ar prieš tvirtinant sistemą reikia informuoti darbuotojus ir juos konsultuoti?

Taip: prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka (DK 140 str. 3 d.). Tai taikoma tiek pirmą kartą tvirtinant sistemą, tiek ją keičiant.

Kam konkrečiai ir kokia forma projektas pateikiamas, nustato tos Kodekso nuostatos, todėl šį žingsnį verta suderinti su teisininku. Praktinė rekomendacija – procedūrą dokumentuoti:

  • raštu pateikti sistemos projektą ir nurodyti, iki kada galima pateikti pastabas;
  • išsaugoti pranešimo įrodymus ir užrašyti gautas pastabas bei tai, kaip į jas atsižvelgta ar kodėl ne;
  • sistemą tvirtinti tik po to ir tai nurodyti patvirtinimo dokumente.

Kaip parengti darbo apmokėjimo sistemą iki gruodžio 31 d.?

Darbo apmokėjimo sistemą verta rengti aštuoniais žingsniais, o laikas iki 2026 m. gruodžio 31 d. leidžia juos išdėstyti per spalį, lapkritį ir gruodį su rezervu pabaigoje. Žemiau pateiktas grafikas yra mūsų praktinė rekomendacija, o ne teisės aktų reikalavimas: iš jo teisiškai privalomas tik gruodžio 31 d. terminas, o informavimas ir konsultavimas turi įvykti prieš tvirtinimą.

  1. Spalio pirmoji pusė – pareigybių sąrašas. Surašykite visas pareigybes, kiek žmonių jas užima ir koks jų faktinis atlyginimas. Surinkite ar atnaujinkite pareigybių aprašymus.
  2. Spalio antroji pusė – grupavimas. Įvertinkite kiekvieną pareigybę pagal penkis kriterijus ir sudėkite į grupes: toks pats ar vienodos vertės darbas – vienoje grupėje.
  3. Lapkričio pradžia – dydžiai ir ribos. Kiekvienai grupei nustatykite apmokėjimo formą ir darbo užmokesčio dydį ar ribas „nuo – iki“. Palyginkite su esamais atlyginimais ir pasižymėkite skirtumus, kurių negalite paaiškinti objektyviai.
  4. Lapkričio vidurys – priedai, premijos, didinimas. Aprašykite priedų, priemokų ir premijų pagrindus, dydžius ir tvarką, taip pat indeksavimo ir didinimo kriterijus bei tvarką; darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, nuo didinimo kriterijų ir tvarkos atleisti.
  5. Lapkričio pabaiga – informavimas ir konsultavimas. Pateikite projektą, palikite laiko pastaboms ir dokumentuokite procedūrą.
  6. Gruodžio pirmoji pusė – patvirtinimas. Sistema paprastai tvirtinama vadovo įsakymu, nurodant datą ir numerį.
  7. Iškart po patvirtinimo – prieinamumas. Padarykite sistemą prieinamą visiems darbuotojams ir užfiksuokite supažindinimą.
  8. Gruodžio antroji pusė – suderinimas. Patikrinkite, ar sistema neprieštarauja darbo sutartims, pareigybių aprašymams ir vidaus taisyklėms (žr. straipsnį apie darbo tvarkos taisykles ir darbų saugos dokumentus).

Paskutinę gruodžio savaitę palikite rezervui. Jei pareigybių grupavimą ir dokumento rengimą norite patikėti specialistams, tai atlieka mūsų darbo apmokėjimo sistemos rengimo paslauga.

Kad nieko nepraleistumėte, galite pasitikrinti pagal vieno puslapio patikros lapą (PDF): jame surašyti DK 140 straipsnio 3 ir 5 dalių elementai, procedūros žingsniai ir pasiruošimas 2027 m. sausio 1 d.

Kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.?

Toliau – santrauka; visas pareigas, terminus ir baudas išsamiai aprašėme straipsnyje „Darbo užmokesčio skaidrumas nuo 2027 m.: darbdavio pareigos“.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. kiekvienas darbdavys kas mėnesį turės teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupę, nurodytą jo darbo apmokėjimo sistemoje (DK 23 str. 3 d.). Taigi sistemoje sudarytos pareigybių grupės tampa ataskaitų duomenimis. „Sodra“ perduoda juos Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Šie duomenys neteikiami apie pareigūnus, statutinius valstybės tarnautojus ir kitus asmenis, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.

Kitos nuostatos skiriasi pagal darbdavio dydį (viena jų, DK 23 str. 2 d., galioja jau dabar):

Nuostata Kam taikoma Kada pradeda veikti
Mėnesinė ataskaita „Sodrai“: darbo užmokestis, darbo laikas ir pareigybių grupė Visiems darbdaviams Nuo 2027 m. sausio 1 d.
Bent kartą per metus atnaujinama informacija: nuasmenintas vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybių grupes ir lytį (išskyrus vadovaujamas pareigas einančius darbuotojus; grupėse, kuriose daugiau nei 2 darbuotojai), teikiama darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, jų prašymu (DK 23 str. 2 d.) Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei 20 Jau galioja (pareiga ne nauja: nuo 2026 m. birželio 7 d., įstatymo Nr. XV-969 1 str., duomenys teikiami pagal pareigybių grupes, iki tol – pagal profesijų grupes); nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats tekstas lieka naujoje DK 23 str. redakcijoje
„Sodra“ kas mėnesį skelbia vidutinį valandinį vyrų ir moterų užmokestį (DK 23 str. 6 d.) Darbdaviams, turintiems bent 8 darbuotojus (daugiau nei 3 moteris ir daugiau nei 3 vyrus) Nuo 2027 m. sausio 1 d.
Darbuotojo teisė raštu prašyti duomenų apie savo metinį ir vidutinį valandinį darbo užmokestį bei apie vidutinį darbo užmokestį pagal lytį jo pareigybių grupėje; darbdavys apie šią teisę informuoja kasmet ir į prašymą atsako per mėnesį (DK 148 str. 4–9 d.) Darbuotojams Nuostata įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Duomenis darbdaviai pradeda teikti tik po to, kai juos gauna iš „Sodros“; metinius duomenis „Sodra“ darbdaviams pirmą kartą pateikia ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d., o mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato Įstatymas atskirai atideda tik duomenų teikimą; kasmetinė pareiga informuoti darbuotojus apie šią teisę atskirai neatidėta.

„Sodra“ apskaičiuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius, o jų ribos skaičiuojamos pagal apdraustųjų asmenų, o ne darbuotojų skaičių:

Apdraustųjų asmenų skaičius Kaip dažnai skaičiuojami rodikliai Pirmieji duomenys
250 ir daugiau Kasmet Iki 2028 m. kovo 1 d.
150–249 Kas trejus metus Iki 2028 m. kovo 1 d.
100–149 Kas trejus metus Iki 2031 m. kovo 1 d.

Penkių procentų, šešių mėnesių ir bendro vertinimo taisyklės susijusios su šiais „Sodros“ rodikliais, kuriuos gauna darbdaviai, turintys 100 ar daugiau apdraustųjų asmenų (taip pat mažesni darbdaviai, kurie pageidauja tokių pačių taisyklių), ir taikomos tik gavus pirmuosius duomenis, todėl su gruodžio 31 d. terminu nesusijusios. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kurio nepagrindžia objektyvūs ir lyties požiūriu neutralūs kriterijai, turi būti ištaisytas kartu su darbuotojų atstovais per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo duomenų gavimo. Jeigu kurioje nors pareigybių grupėje vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis siekia bent 5 procentus, o darbdavys jo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais ir per šešis mėnesius jo neištaisė, jis kartu su darbuotojų atstovais privalo atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą ir pateikti jį darbuotojams, jų atstovams ir VDI (DK 23 str. 10 ir 11 d.).

Duomenų rinkimo, apskaičiavimo, teikimo ir skelbimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (DK 23 str. 12 d.); ar tvarka jau paskelbta, nepatikrinome, todėl prieš sausį tai pasitikrinkite.

Kokia atsakomybė gresia?

Baudos taikomos už darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, be kita ko, darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos tvarkos, pažeidimą. ANK 99 str. nėra atskiros nuostatos už patį gruodžio 31 d. termino praleidimą. Bendroji ANK 96 str. 2 d. nuostata dėl darbo įstatymų pažeidimo (bauda nuo 240 iki 880 Eur) čia neaptariama, o jos taikymą šiam atvejui reikėtų pasitikslinti pas teisininką. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnyje nustatyta, kad tokios tvarkos, numatytos Darbo kodekse, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje ar darbo sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, pažeidimas yra administracinis nusižengimas. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikoma ši ANK 99 straipsnio redakcija; baudos darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims:

Atvejis Bauda
Pažeidimas Nuo 500 iki 1 450 Eur
Pakartotinis pažeidimas Nuo 1 450 iki 3 000 Eur
Tyčinis pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į finansinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas Nuo 2 700 iki 6 000 Eur

Ar pats sistemos nepatvirtinimas yra toks pažeidimas, peržiūrėtuose tekstuose nenustatėme, todėl šį klausimą išsiaiškinkite su teisininku. Nuo 2027 m. sausio 1 d. nauja ANK 99 straipsnio redakcija apims ir Darbo kodekso reikalaujamos informacijos apie darbo užmokestį nepateikimą.

Pagal DK 147 str. 3 d., jeigu darbdavys netinkamai įvykdo pareigą mokėti vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą, atitinkamai taikomos pavėluoto mokėjimo taisyklės: darbo santykiams tęsiantis mokami delspinigiai (DK 147 str. 1 d.), jiems pasibaigus – netesybos (DK 147 str. 2 d.).

Kitas darbdaviui svarbias datas rasite darbdavio terminų kalendoriuje.

Kaip atrodo pavyzdinė sistemos struktūra?

Darbo apmokėjimo sistemą galima sudaryti iš devynių dalių: nuo bendrųjų nuostatų iki pareigybių grupių lentelės, priedų, premijų ir patvirtinimo žymos. Tai skeletas, kuriame laužtiniuose skliaustuose palikta vietos jūsų duomenims, o ne pavyzdys su realiais dydžiais ir ne galutinis teisinis šablonas: grupes, dydžius ir taisykles nustato jūsų įmonė.

  1. Bendrosios nuostatos. [Įmonės pavadinimas ir kodas]; taikymas visiems darbuotojams; vienodo darbo užmokesčio principas (DK 140 str. 5 d.).
  2. Grupavimo kriterijai. Įgūdžiai [aprašymas], kvalifikacija [aprašymas], pastangos [aprašymas], atsakomybė [aprašymas], darbo sąlygos [aprašymas]; [kiti kriterijai, jei taikomi].
  3. Pareigybių grupės. Lentelė pagal toliau pateiktą skeletą.
  4. Priedai ir priemokos. [Pavadinimas]: pagrindas [pagrindas], dydis [dydis], tvarka [kas sprendžia].
  5. Premijos. [Pavadinimas]: pagrindas [pagrindas], dydis [dydis], tvarka [kas sprendžia].
  6. Indeksavimas ir didinimas. Kriterijai [kriterijai], tvarka [kas, kada ir kaip sprendžia]; didinimo dalis neprivaloma darbdaviams, turintiems mažiau nei 50 darbuotojų.
  7. Sistemos keitimas. [Kas inicijuoja]; prieš keitimą – informavimo ir konsultavimo procedūra.
  8. Prieinamumas. [Vieta ar būdas, kuriuo sistemą gali perskaityti kiekvienas darbuotojas].
  9. Patvirtinimo žyma. [Įsakymo numeris], [data], [pareigos, vardas, pavardė].
Pareigybių grupė Pareigybės Apmokėjimo forma Dydis ar ribos
[1 grupė] [pareigybių pavadinimai] [apmokėjimo forma] [nuo – iki] Eur
[2 grupė] [pareigybių pavadinimai] [apmokėjimo forma] [nuo – iki] Eur
[3 grupė] [pareigybių pavadinimai] [apmokėjimo forma] [nuo – iki] Eur

Kaip Mansauga padeda parengti darbo apmokėjimo sistemą?

Mansauga parengia darbo apmokėjimo sistemą jūsų įmonei nuo pat pradžių arba peržiūri turimą ir pritaiko ją naujiems DK 140 straipsnio reikalavimams. Pareigybes sugrupuojame pagal objektyvius kriterijus, parengiame informavimo ir konsultavimo raštus, padedame pasiruošti duomenų teikimui „Sodrai“ ir suderiname sistemą su vidaus taisyklėmis bei darbo sutartimis. Visa tai aprašyta darbo apmokėjimo sistemos paslaugos puslapyje. Paslaugą teikiame visoje Lietuvoje.

Konsultacija nemokama: susisiekite su mumis, parašykite, kiek turite darbuotojų ir ar sistema jau yra, o mes pasakysime, ar užteks peržiūros, ar dokumentą reikės rengti iš naujo. Mes esame konsultantai ir teisinio atstovavimo neteikiame. Šis tekstas yra praktinis gidas, o ne teisinė konsultacija.

Teisės aktai

Oficialūs tekstai Teisės aktų registre ir EUR-Lex; nuorodos veda į aktualią redakciją, kai ji yra.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar darbo apmokėjimo sistemą privalo turėti įmonė, kurioje dirba tik keli darbuotojai?

Taip. Naujojoje DK 140 str. 3 d. redakcijoje darbuotojų skaičiaus ribos nėra, todėl pareiga iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinti sistemą arba ją peržiūrėti taikoma nuo pirmo darbuotojo (jeigu sistemos nenustato kolektyvinė sutartis). Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką.

Ar turimą darbo apmokėjimo sistemą reikia keisti?

Ją būtina peržiūrėti, o keisti – prireikus. Pagal įstatymo Nr. XV-969 23 str. 4 d. darbdaviai, turintys galiojančią sistemą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. ją peržiūri ir prireikus pakeičia pagal DK 140 straipsnio tvarką. Prieš keisdami atlikite informavimo ir konsultavimo procedūras.

Ar sistemoje reikia nurodyti konkrečius atlyginimus?

Nebūtinai. DK 140 str. 3 d. reikalauja nustatyti darbo užmokesčio dydžius arba ribas (minimalią ir maksimalią), todėl kiekvienai pareigybių grupei ar pareigybei galima nustatyti intervalą „nuo – iki“ vietoje vienos sumos. Praktiškai verta patikrinti, ar esami atlyginimai telpa į nustatytas ribas.

Ar bauda gresia, jei nepatvirtinsiu sistemos iki gruodžio 31 d.?

ANK 99 str. atskiros baudos už patį termino praleidimą nenumato, tačiau bendroji ANK 96 str. 2 d. už darbo įstatymų pažeidimą numato baudą nuo 240 iki 880 Eur; ar ji taikoma nepatvirtinus sistemos, pasitikslinkite pas teisininką. ANK 99 str. numato baudas už darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, be kita ko, darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos tvarkos, pažeidimą: nuo 500 iki 1 450 Eur, pakartotinai – nuo 1 450 iki 3 000 Eur, tyčia – nuo 2 700 iki 6 000 Eur. Atsakomybę pasitikslinkite su teisininku.

Kuo skiriasi toks pats darbas ir vienodos vertės darbas?

Toks pats darbas – tai veikla, kuri pagal objektyvius kriterijus yra vienoda ar tiek panaši į kitą darbo veiklą, kad du darbuotojai galėtų būti sukeisti vietomis ir darbdavys nepatirtų didesnių sąnaudų. Vienodos vertės darbas – tai darbas, kuris pagal DK 140 str. 3 d. objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus laikomas tokios pat vertės kaip kitas palyginamasis darbas. Abiem atvejais pareigybės priskiriamos tai pačiai grupei.

Kas keisis nuo 2027 m. sausio 1 d.?

Kiekvienas darbdavys kas mėnesį teiks „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupę (DK 23 str. 3 d.). Darbuotojo teisė raštu prašyti duomenų apie savo metinį darbo užmokestį ir pareigybių grupės vidutinį darbo užmokestį pagal lytį praktiškai pradės veikti tik tada, kai „Sodra“ pateiks duomenis darbdaviams (metinius – ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d.; mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato).