Darbo kodekso (DK) pakeitimai įsigalioja trimis datomis: 2026 m. birželio 7 d., 2026 m. lapkričio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d. (2026 m. spalio 5 d. padėtimi). Juos nustato du DK pakeitimo įstatymai, Nr. XV-969 ir Nr. XV-1058; baudų pakeitimus nustato kartu su XV-969 priimtas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimo įstatymas Nr. XV-970. Svarbiausias darbdavių terminas – 2026 m. gruodžio 31 d. (darbo apmokėjimo sistema).

Įstatymo Nr. XV-1058 nuostatos 2026 m. spalio 8 d. patikrintos pagal oficialų įstatymo tekstą ir oficialią Darbo kodekso suvestinę redakciją, galiosiančią nuo 2026 m. lapkričio 1 d. (e-tar.lt); pirmoje šio teksto versijoje kelios nuostatos buvo aprašytos netiksliai, nes rėmėmės neoficialia lyginamąja redakcija, ir tai ištaisyta. Įstatymo Nr. XV-970 nuostatos taip pat 2026 m. spalio 8 d. patikrintos pagal oficialų įstatymo tekstą ir oficialią Administracinių nusižengimų kodekso suvestinę redakciją (e-tar.lt); prieš taikydami nuostatą konkrečiam atvejui, jos tikslią formuluotę patikrinkite oficialiame Darbo kodekso (baudų atveju – Administracinių nusižengimų kodekso) tekste (e-tar.lt).

Kokie Darbo kodekso pakeitimai įsigalioja ir kada?

Du aptariami įstatymai keičia Darbo kodeksą nuo 2026 m. birželio 7 d., 2026 m. lapkričio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d., o 2026 m. gruodžio 31 d. yra darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo ar peržiūros terminas.

Data Įstatymas Kas pradeda galioti Kam taikoma
2026 m. birželio 7 d. (jau galioja) Nr. XV-969 (išskyrus 2 ir 17 str.); ANK pakeitimo įstatymas Nr. XV-970 (išskyrus 2 ir 3 str.) Nauja darbo apmokėjimo sistemos tvarka (DK 140 str. 3 ir 5 d.); informacija darbo tarybai ar profesinei sąjungai apie vidutinį darbo užmokestį – nuo šiol pagal pareigybių (iki tol – profesijų) grupes ir lytį (DK 23 str. 2 d.); pakeista ANK 99 str. redakcija dėl darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų Darbo apmokėjimo sistema – kiekvienas darbdavys, nuo pirmo darbuotojo, jei sistemos nenustato kolektyvinė sutartis; DK 23 str. 2 d. – darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei 20
2026 m. lapkričio 1 d. Nr. XV-1058 Bandomojo laikotarpio, nuotolinio darbo, atostogų ir kitų taisyklių pakeitimai Visi darbdaviai; dalis taisyklių – tik tam tikroms grupėms
2026 m. gruodžio 31 d. (terminas) Nr. XV-969, 23 str. 4 d. Darbo apmokėjimo sistema patvirtinta arba esama peržiūrėta ir prireikus pakeista Kiekvienas darbdavys; sistemą privalo patvirtinti tas, kurio sistemos nenustato kolektyvinė sutartis
2027 m. sausio 1 d. Nr. XV-969, 2 ir 17 straipsniai (DK 23 ir 148 str.); Nr. XV-970, 2 ir 3 straipsniai (ANK 99 ir 589 str.) Kas mėnesį teikiami duomenys „Sodrai“ ir likusios darbo užmokesčio skaidrumo pareigos (DK 23 str. 3–12 d., 148 str. 4–9 d.); nauja ANK 99 str. redakcija Visi darbdaviai; dalis pareigų – pagal apdraustųjų skaičių
Iki 2028 m. kovo 1 d. Nr. XV-969, 23 str. 5, 8 ir 9 d. Pirmieji metiniai „Sodros“ duomenys darbdaviams (mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato); darbuotojams duomenis pagal DK 148 str. 4 d. darbdaviai teikia gavę juos iš „Sodros“; pirmieji atotrūkio rodikliai darbdaviams, turintiems 150 ir daugiau apdraustųjų asmenų Visi darbdaviai; atotrūkio rodikliai – pagal apdraustųjų skaičių
Iki 2031 m. kovo 1 d. Nr. XV-969, 23 str. 5 d. Pirmieji atotrūkio rodikliai darbdaviams, turintiems 100–149 apdraustųjų asmenų Pagal apdraustųjų skaičių

Visas darbdaviams svarbias datas, įskaitant spalio 13 d. kampaniją ir vėlesnius terminus iki 2031 m., galite peržiūrėti darbdavio terminų kalendoriuje.

Kas galioja nuo 2026 m. birželio 7 d.?

Nuo 2026 m. birželio 7 d. galioja nauja DK 140 str. 3 d. redakcija: jei kolektyvinė sutartis darbo apmokėjimo sistemos nenustato, darbdavys privalo ją patvirtinti ir padaryti prieinamą visiems darbuotojams; patvirtinti sistemą reikia iki 2026 m. gruodžio 31 d. (XV-969 23 str. 4 d.). Pačiai sistemai darbuotojų skaičiaus ribos nėra. Jei sistema jau yra, ją iki tos pačios datos reikia peržiūrėti ir prireikus pakeisti. Darbo apmokėjimo sistemoje pareigybės suskirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus ir nustatomos apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos, priedai, priemokos, premijos ir indeksavimo bei didinimo kriterijai (DK 140 str. 3 d.).

  • Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos darbo apmokėjimo sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką, bet ne nuo pačios sistemos.
  • Prieš tvirtinant ar keičiant sistemą reikia atlikti Kodekse nustatytas informavimo ir konsultavimo procedūras.
  • Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai (jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai), privalo bent kartą per metus teikti nuasmenintus duomenis apie darbuotojų (išskyrus vadovaujamas pareigas einančius) vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, jei grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai (DK 23 str. 2 d.).
  • Prieš sudarant darbo sutartį draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį (DK 41 str. 1 d.).
  • Už Darbo kodekse, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje ar darbo sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ANK 99 str. numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 500 iki 1 450 Eur (pakartotinai – 1 450–3 000 Eur, tyčia – 2 700–6 000 Eur); šios sumos nurodytos iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojančioje redakcijoje, o nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja ANK 99 str. redakcija. ANK 99 str. atskiros baudos už gruodžio 31 d. termino praleidimą nenumato; be to, ANK 96 str. 2 d. už darbo įstatymų pažeidimą numato baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur. Ar už sistemos nepatvirtinimą gali būti taikoma ANK 99 ar 96 str. nuostata, nustatyti negalime – pasitikslinkite pas teisininką.

Įstatymas Nr. XV-969 iš viso keičia 20 DK straipsnių, todėl čia aptariami tik svarbiausi pakeitimai. Kaip sistemą parengti, aprašome straipsnyje apie darbo apmokėjimo sistemą iki gruodžio 31 d., o mūsų paslaugą – darbo apmokėjimo sistemos puslapyje.

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja įstatymas Nr. XV-1058, kuris keičia 38 Darbo kodekso straipsnius, be kita ko: bandomąjį laikotarpį, nuotolinį darbą, pasyvųjį budėjimą namie, nušalinimą tyrimo metu, nepanaudotas atostogas, atostogas įvaikinus, atsiskaitymą atleidžiant ir delspinigius. Įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turi priimti iki 2026 m. spalio 31 d., todėl dalies jų gali dar nebūti. Išsamiai – straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Bandomasis laikotarpis (DK 36 str. 2 d.)

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. bandomasis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių, o darbuotojui, kurio sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai (pagal paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą dydį), gali būti sulygtas iki šešių mėnesių; abiem atvejais neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Ilgesnis laikotarpis taikomas tik šalims sutarus, o pratęsti bandomąjį laikotarpį šalių susitarimu draudžiama.

Didelį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai (DK 33 str. 4 d.)

Su darbuotoju, kurio sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai (pagal paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą dydį), nukrypti nuo imperatyvių Kodekso ir kitų darbo teisės normų taisyklių galima jau dabar. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. išimčių sąrašas sutrumpėja: nukrypti negalima tik nuo taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, o nukrypimas turi pasiekti darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą (iki 2026 m. spalio 31 d. išimčių sąraše dar buvo darbo sutarties pasibaigimas ir minimalusis darbo užmokestis). Jei sąlyga prieštarauja imperatyvioms normoms ir ja nepasiekiama interesų pusiausvyra, ji netaikoma, o taikoma Kodekso ar kitos darbo teisės normos taisyklė.

Nuotolinis darbas ir darbo laiko režimas (DK 52 str. 2 ir 4 d., 113 str. 1 d.)

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbdavys privalo tenkinti nuotolinio darbo prašymą, kai jį pateikia nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, vaiką iki 8 metų auginantis darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų darbuotojas arba darbuotojas, kurio prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos dokumentu apie sveikatos būklę, negalią ar būtinybę slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, išskyrus atvejus, kai prašymo negalima patenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip (DK 52 str. 2 d.). Panašią pareigą DK 113 str. 1 d. nustato dėl pageidaujamo darbo laiko režimo prašymų, kuriuos pateikia tos pačios grupės darbuotojai (sveikatos pagrindas čia – sveikatos būklė arba būtinybė slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį), su išimtimi, kai prašymo negalima patenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta sutarties nutraukimo ar darbo sąlygų keitimo priežastis, o papildomos išlaidos, susijusios su darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, privalo būti kompensuojamos, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip; kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas šalys nustato susitarimu (DK 52 str. 2 ir 4 d.).

Pasyvusis budėjimas namie (DK 118 str. 4 d.)

Pasyvusis budėjimas namie (darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku) nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. toks pasyvusis budėjimas namie negali viršyti 168 valandų per keturias savaites, o už kiekvieną tokio budėjimo valandą mokama ne mažesnė kaip 20 proc. valandinio darbo užmokesčio priemoka; jis turi būti sulygtas darbo sutartyje (DK 118 str. 4 d.).

Nušalinimas tyrimo metu (DK 49 str. 3 d.)

Tiriant galimą darbo pareigų pažeidimą, darbuotoją galima nušalinti nuo darbo iki 30 kalendorinių dienų, mokant vidutinį darbo užmokestį (taip nustatyta ir dabar). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. kolektyvinėje sutartyje dėl darbo užmokesčio mokėjimo galima susitarti kitaip.

Nepanaudotos kasmetinės atostogos (DK 127 str. 5 d.)

Teisė panaudoti kasmetines atostogas ar gauti piniginę kompensaciją (kai Kodeksas ją leidžia) prarandama praėjus trejiems metams nuo tų kalendorinių metų pabaigos, kuriais atsirado teisė į pilnos trukmės atostogas, nebent darbuotojas realiai negalėjo jų panaudoti; taip nustatyta ir dabar galiojančioje DK 127 str. 5 d. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis gali terminą sutrumpinti iki dvejų metų ir numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią DK 126 str. 2 d. nustatytą trukmę.

Atostogos įvaikinus (DK 133 str. 2 d.)

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo darbuotojams suteikiama 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogų, kurias galima išskaidyti ne daugiau kaip į dvi dalis; tokia teisė numatyta ir dabar galiojančioje DK 133 str. 2 d. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atostogos nesuteikiamos tik tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas: ankstesnė antroji išimtis (kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti) išbraukiama.

Atsiskaitymas atleidžiant (DK 146 str. 2 d.)

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Dalį, viršijančią vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šalys atleidimo metu gali sutarti išmokėti kitu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos; dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, mokama ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną arba, jei atleidimo metu sutarta, per dešimt darbo dienų.

Delspinigiai (DK 147 str. 1 d.)

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi delspinigių skaičiavimas (DK 147 str. 1 d.): kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja išmokėti darbo užmokestį ar kitas išmokas, darbo santykiams tebesitęsiant delspinigiai mokami „nuo uždelstos sumokėti sumą dienos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną“, o praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksas, į kurį atsižvelgdamas ministras kasmet tvirtina dydį, padauginamas iš 5. Įstatymas pateikia taisyklę, o ne procentą, todėl rezultato nenurodome. Pati delspinigių mokėjimo pareiga ir kasmetinis ministro dydžio tvirtinimas iki vasario 1 d. taikomi nuo 2026 m. birželio 7 d., o sumoms, kurias reikėjo išmokėti iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tos dienos galiojusi nuostata (XV-1058 39 str. 10 d.).

Pereinamosios taisyklės ir kitos nuostatos

Pagal XV-1058 39 str. senosios taisyklės taikomos iki 2026 m. spalio 31 d. sulygtam bandomajam laikotarpiui, iki tos dienos pradėtoms atleidimo procedūroms (DK 59 ir 60 str.) ir iki tos dienos padarytiems darbo pareigų pažeidimams; kitos pereinamosios nuostatos aprašytos išsamiame straipsnyje.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pakeičiami ir DK 58, 59 bei 60 straipsniai, todėl prieš atleisdami darbuotoją lapkričio mėnesį pasitarkite su darbo teisės specialistu; taip pat keičiamos kolektyvinių santykių ir streikų nuostatos. Pagal DK 112 str. 5 d. redakciją, galiosiančią nuo 2026 m. lapkričio 1 d., sutrumpinta 32 valandų savaitė su nesumažintu darbo užmokesčiu auginantiems vaiką iki trejų metų skirta tik biudžetinėms įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankui; kitiems darbdaviams ji netaikoma.

Kas keičiasi nuo 2027 m. sausio 1 d. ir vėliau?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. kiekvienas darbdavys privalės kas mėnesį teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) darbuotojų darbo užmokesčio, darbo laiko ir pareigybių grupės duomenis (DK 23 str. 3 d.), o darbuotojo teisė gauti savo darbo užmokesčio duomenis praktiškai pradės veikti tik tada, kai „Sodra“ pateiks duomenis (metinius – ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d.; mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato) Pareigybių grupė – ta pati, kuri nustatyta darbo apmokėjimo sistemoje.

  • Darbuotojo teisė. Darbuotojas gali raštu prašyti duomenų apie savo metinį darbo užmokestį, vidutinį valandinį darbo užmokestį ir savo pareigybių grupės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį; darbdavys atsako per vieną mėnesį (DK 148 str. 4 ir 5 d.). Duomenis darbdaviai pradės teikti gavę juos iš „Sodros“: metinius „Sodra“ pateiks ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d., o mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato Pagal DK 148 str. 4 d. darbdaviai taip pat privalo kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir jos įgyvendinimo tvarką; ar pirmą kartą tai reikia padaryti jau 2027 m., pasitikslinkite pas teisininką.
  • Atotrūkio rodikliai. Ribos skaičiuojamos pagal apdraustuosius asmenis, o ne darbuotojus: „Sodra“ rodiklius darbdaviams, turintiems 250 ir daugiau apdraustųjų, skaičiuoja kasmet, turintiems 100–249 – kas trejus metus. Pirmieji duomenys: nuo 150 apdraustųjų – iki 2028 m. kovo 1 d., 100–149 – iki 2031 m. kovo 1 d.
  • Atotrūkio šalinimas. Darbdaviai, turintys 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų (DK 23 str. 7 ir 8 d.), nepagrįstą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais, turi ištaisyti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo duomenų gavimo. Jei bet kurios pareigybių grupės vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas siekia bent 5 proc., o darbdavys jo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais ir per šešis mėnesius neištaisė, kartu su darbuotojų atstovais atliekamas bendras darbo užmokesčio vertinimas (DK 23 str. 10 ir 11 d.). Tai taikoma tik darbdaviui gavus „Sodros“ duomenis.

Ką ir iki kada turi padaryti darbdavys?

Svarbiausias įstatymo nustatytas darbdavio veiksmo terminas – 2026 m. gruodžio 31 d. (darbo apmokėjimo sistema), o kas mėnesį teikti duomenis „Sodrai“ reikia pradėti nuo 2027 m. sausio 1 d. Eilutės, pažymėtos „rekomendacija“, – mūsų pasiūlymas, o ne įstatymo terminas.

Terminas Ką daryti Pagrindas
Iki 2026 m. spalio 31 d. (rekomendacija) Peržiūrėkite darbo sutarčių šablonus (bandomasis laikotarpis, pasyvusis budėjimas namie) ir parengite nuotolinio darbo bei darbo laiko prašymų nagrinėjimo tvarką. DK 36 str. 2 d., 52 str., 113 str. 1 d., 118 str. 4 d.
Iki 2026 m. spalio 31 d. (rekomendacija) Jei planuojate atleisti darbuotoją, pasitarkite su teisininku: pagal DK 59 ir 60 str. iki šios datos pradėtos procedūros tęsiamos pagal senąją tvarką, o iki tos dienos padarytiems darbo pareigų pažeidimams taikomos senosios nuostatos. XV-1058 39 str. 4, 5 ir 6 d.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Patvirtinkite darbo apmokėjimo sistemą arba peržiūrėkite esamą; prieš tvirtindami ar keisdami sistemą atlikite informavimo ir konsultavimo procedūras. DK 140 str. 3 d.; XV-969 23 str. 4 d.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. (rekomendacija) Suskaičiuokite atostogų likučius ir atnaujinkite darbo tvarkos taisykles. DK 127 str. 5 d.
Iki 2027 m. sausio 1 d. (rekomendacija; kas mėnesį teikti duomenis privaloma nuo šios datos) Su apskaitos ar darbo užmokesčio programos tiekėju suderinkite kas mėnesį „Sodrai“ teikiamų duomenų parengimą (pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą tvarką); pareigybių grupės turi sutapti su darbo apmokėjimo sistemoje nurodytomis. DK 23 str. 3 d.

Ar smurto ir priekabiavimo prevencijos pareigos yra šių pakeitimų dalis?

Smurto ir priekabiavimo prevencijos pareigų (DK 30 str.) šie du įstatymai nekeičia; jos aprašytos straipsnyje apie mobingą darbe ir darbdavio pareigas. XV-1058 keičiamame DK 166 str. yra nuorodos į DK 30 str. dėl smurto ir priekabiavimo, nukreipto prieš darbuotojų atstovus.

Ką Mansauga gali perimti?

Mansauga teikia nuolatinę darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto paslaugą Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono įmonėms: prižiūrime įmonės darbų saugos dokumentus. Jei įmonėje trūksta laiko ar specialisto, susisiekite – pasakysime, kuriuos darbus galime perimti. Šis tekstas – praktinė orientacija, o ne teisinė konsultacija; dėl konkrečių atleidimo ar ginčų atvejų kreipkitės į teisininką.

Teisės aktai

Oficialūs tekstai Teisės aktų registre ir EUR-Lex; nuorodos veda į aktualią redakciją, kai ji yra.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai 2026 m.?

Aptariamų Darbo kodekso pakeitimo įstatymų nuostatos įsigalioja trimis datomis: 2026 m. birželio 7 d. (Nr. XV-969, išskyrus jo 2 ir 17 str.), 2026 m. lapkričio 1 d. (Nr. XV-1058) ir 2027 m. sausio 1 d. (Nr. XV-969 2 ir 17 str., kuriais keičiami DK 23 ir 148 str.).

Ar nuo lapkričio 1 d. bandomasis laikotarpis gali trukti šešis mėnesius?

Taip, bet tik darbuotojui, kurio sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai (DK 36 str. 2 d.). Šešių mėnesių laikotarpis automatiškai netaikomas, jis taikomas tik šalims sutarus; kitiems darbuotojams bandomasis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių.

Ar mažai įmonei privaloma darbo apmokėjimo sistema?

Taip: pačiai sistemai DK 140 str. 3 d. darbuotojų skaičiaus ribos nenustato, todėl sistemą iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi patvirtinti kiekvienas darbdavys, jei jos nenustato kolektyvinė sutartis. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką, bet ne nuo pačios sistemos.

Ar darbdavys gali atsisakyti leisti dirbti nuotoliniu būdu?

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbdavys atsisakyti tenkinti nuotolinio darbo prašymo, kurį pateikia DK 52 str. 2 d. išvardytos darbuotojų grupės, gali tik tada, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, nebent kolektyvinė sutartis numato kitaip. Kitais atvejais nuotolinis darbas skiriamas darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Ar nepanaudotos atostogos prarandamos po trejų metų?

Taip. Teisė jas panaudoti ar gauti piniginę kompensaciją (kai Kodeksas ją leidžia) prarandama praėjus trejiems metams nuo tų kalendorinių metų pabaigos, kuriais atsirado teisė į pilnos trukmės atostogas, nebent darbuotojas realiai negalėjo jų panaudoti (DK 127 str. 5 d.); taip yra ir dabar. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis gali terminą sutrumpinti iki dvejų metų.

Kada pradės veikti darbo užmokesčio skaidrumo pareigos?

Dalis darbo užmokesčio skaidrumo pareigų jau galioja: nuo 2026 m. birželio 7 d. darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei 20, pareikalavus darbo tarybai (jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai), bent kartą per metus teikia nuasmenintus vidutinio darbo užmokesčio duomenis pagal pareigybių grupes ir lytį, jei pareigybių grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai (DK 23 str. 2 d.). Mėnesinis duomenų teikimas „Sodrai“ prasideda nuo 2027 m. sausio 1 d., visiems darbdaviams. Darbuotojo teisė gauti savo darbo užmokesčio duomenis praktiškai pradės veikti tik tada, kai „Sodra“ pateiks duomenis (metinius – ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d.; mėnesinių duomenų pirmojo pateikimo datos įstatymas nenustato)