Darbdavys, kurio darbuotojai dirba fizinį darbą, anksčiau ar vėliau susiduria su tais pačiais keturiais klausimais: kas moka už apsaugos priemones, ką privaloma išduoti, kaip įrodyti išdavimą ir ką daryti, kai darbuotojas priemonės nedėvi.
Trumpi atsakymai tokie: moka darbdavys; išduodama tai, ko reikia pagal įvertintą riziką; išdavimas įrodomas įrašu su data ir parašu; o nedėvėjimo priežastis dažniausiai slypi pačioje priemonėje, o ne darbuotojo nusiteikime.
Kas yra asmeninės apsaugos priemonės?
Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) — tai įranga, kurią darbuotojas dėvi arba laiko su savimi, kad apsisaugotų nuo darbo aplinkoje likusio pavojaus: apsauginiai šalmai, akiniai ir veido skydeliai, ausinės ir ausų kištukai, respiratoriai, pirštinės, apsauginė avalynė, signalinė apranga, kritimo stabdymo apraišai.
Svarbiausias šio apibrėžimo žodis — likusio. AAP skiriamos ne bet kokiam pavojui, o tam, kurio nepavyko pašalinti kitomis priemonėmis. Firminiai marškinėliai ar kombinezonas, saugantis tik nuo purvo, AAP nėra ir jokios rizikos nedengia.
Kodėl asmeninės apsaugos priemonės yra paskutinė, o ne pirmoji gynybos linija
AAP yra paskutinė prevencijos grandis: pirmiausia pavojus šalinamas, tada keičiamas mažiau pavojingu, tada ribojamas techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, ir tik tai, kas lieka, dengiama asmeninėmis priemonėmis.
Praktikoje ši tvarka dažnai apverčiama: nuperkamos pirštinės, o procesas paliekamas toks, koks buvo. Eiliškumas turėtų atrodyti taip:
- Pašalinti pavojų. Atsisakyti pavojingos operacijos, pakeisti technologiją, perkelti darbą į kitą vietą.
- Pakeisti mažiau pavojingu. Kitas tirpiklis, kita medžiaga, tylesnis įrenginys.
- Techninės priemonės. Apsauginiai gaubtai ir aptvarai, vietinė ištraukiamoji ventiliacija, keltuvai, atitvarai nuo kritimo.
- Organizacinės priemonės. Trumpesnis buvimas pavojingoje zonoje, darbų atskyrimas laike, ženklinimas, priėjimo ribojimas.
- Asmeninės apsaugos priemonės. Tam pavojui, kuris lieka po pirmų keturių žingsnių.
Skirtumas nėra akademinis: respiratorius saugo vieną žmogų tol, kol dėvimas teisingai, o vietinė ištraukiamoji ventiliacija saugo visą cechą visą pamainą ir nepriklauso nuo to, ar šiandien kas nors pamiršo kaukę. Todėl per patikrinimą svarbu ne tik tai, ką išdavėte, bet ir tai, ką bandėte padaryti prieš tai.
Kas moka už asmenines apsaugos priemones?
Už asmenines apsaugos priemones moka darbdavys, o darbuotojui jos išduodamos nemokamai — tai bendras darbuotojų saugos ir sveikatos principas, o ne derybų dėl darbo sąlygų dalykas.
Praktikoje daugiausia painiavos kelia keturi dalykai:
- Priemonės kaina neperkeliama darbuotojui — nei išskaičiuojant iš atlyginimo, nei dengiant iš premijos.
- Piniginė kompensacija „nusipirk pats“ nepakeičia pareigos išduoti tinkamą priemonę.
- Priemonių priežiūra, valymas, patikra ir laikymo vieta taip pat yra darbdavio kaštai.
- Kas aprūpina subrangovus ir laikinuosius darbuotojus, turi būti sutarta raštu prieš įleidžiant juos į objektą.
Kokios apsaugos priemonės reikia kuriam pavojui
Priemonė parenkama pagal konkretų pavojų, o ne pagal pareigybės pavadinimą: tam pačiam staliaus darbui skirtingose dirbtuvėse gali reikėti visiškai skirtingo rinkinio. Lentelė padeda pradėti pokalbį, bet neatstoja rizikos vertinimo.
| Pavojus darbo vietoje | Kas apsaugoma | Tipinė priemonė |
|---|---|---|
| Krintantys daiktai, smūgiai į galvą | Galva | Apsauginis šalmas |
| Skriejančios dalelės, dulkės, skysčių purslai | Akys ir veidas | Apsauginiai akiniai, veido skydelis |
| Nuolatinis arba impulsinis triukšmas | Klausa | Ausinės, ausų kištukai |
| Dulkės, dūmai, garai, aerozoliai | Kvėpavimo takai | Respiratorius arba kaukė su tinkamu filtru |
| Pjūviai, nubrozdinimai, karštis, cheminės medžiagos | Rankos | Pagal konkretų pavojų parinktos pirštinės |
| Sunkūs daiktai, aštrūs objektai, slidus paviršius | Pėdos | Apsauginė avalynė su sustiprinta pirštų apsauga ir neslystančiu padu |
| Kritimas iš aukščio | Visas kūnas | Apraišai su kritimo stabdymo sistema ir tvirtinimo tašku |
| Judantis transportas, prastas matomumas | Visas kūnas | Signalinė gerai matoma apranga |
| Suvirinimas, kibirkštys, atvira liepsna | Akys, veidas, kūnas | Suvirintojo skydelis, sunkiai užsiliepsnojanti apranga |
| Tirpikliai, rūgštys, šarmai | Oda ir kūnas | Cheminėms medžiagoms atsparios pirštinės ir kombinezonas |
Kaip parinkti priemonę konkrečiai rizikai ir konkrečiam žmogui
Teisingas AAP sąrašas gimsta iš profesinės rizikos vertinimo, o ne iš tiekėjo katalogo: pirma nustatoma, kas darbo vietoje kelia pavojų ir kokio stiprumo, ir tik tada perkama.
Profesinės rizikos vertinimas — tai darbo vietų apžiūra ir ją apibendrinantis dokumentas, kuriame surašomi rasti pavojai, jų dydis ir priemonės jiems sumažinti.
Renkantis verta pasitikrinti keturis dalykus:
- Ar priemonė atitinka būtent tą pavojų. Pirštinės nuo pjūvių neapsaugo nuo tirpiklių, o dulkių kaukė — nuo dujų.
- Ar ji tinka žmogui. Dydis, svoris, reguliavimo galimybės; ar kaukė priglunda prie veido su akiniais ar barzda; ar priemonė tinka kairiarankiui ir ar tinka nėščiai darbuotojai.
- Ar ji dera su kitomis priemonėmis. Šalmas, ausinės ir akiniai vienu metu neretai trukdo vienas kitam.
- Ar ji paženklinta CE ženklu ir ar kartu pateikta gamintojo naudojimo instrukcija darbuotojams suprantama kalba.
Nepatogi, per didelė ar rasojanti priemonė praktiškai nedėvima, todėl prieš aiškinantis darbuotojo nenorą verta pasitikrinti dydį.
Kaip įrodyti, kad apsaugos priemones išdavėte
Išdavimas įrodomas įrašu: kiekviena darbuotojui perduota priemonė fiksuojama nurodant datą, pavadinimą, dydį ar tipą ir gaunant darbuotojo parašą. Žodinis „daviau prieš metus“ per patikrinimą nieko neįrodo.
Minimalus tvarkingas rinkinys atrodo taip:
- AAP išdavimo apskaita kiekvienam darbuotojui — kas, kada ir kiek gavo.
- Įrašas apie pakeitimą, kai priemonė susidėvi arba sugenda.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija — konkrečiam darbui ar darbo vietai skirtas dokumentas, kuriame surašyta, kaip tą darbą atlikti saugiai ir kokias apsaugos priemones privaloma naudoti.
- Instruktavimo įrašas su darbuotojo parašu, kad instrukcija jam išaiškinta.
- Gamintojo naudojimo instrukcijos, laikomos ten, kur darbuotojas gali jas rasti.
Būtent šis dokumentų sluoksnis paprastai ir subyra, nes jį reikia atnaujinti pasikeitus žmogui, įrangai ar procesui. Įmonės, neturinčios savo specialisto, šią funkciją paprastai perduoda išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui pagal nuolatinę sutartį.
Ko darbuotoją reikia išmokyti prieš išduodant apsaugos priemones
Priemonės išdavimas nėra mokymas: darbuotojui turi būti parodyta, kaip priemonę užsidėti, kaip patikrinti, ar ji tvarkinga, kaip ją valyti ir laikyti ir kada ją reikia nurašyti.
Trys dalykai, kurių darbuotojai patys neatspėja ir kuriuos reikia pasakyti garsiai:
- Respiratorius nesandarus, jei tarp veido ir kaukės krašto lieka barzda arba akinių kojelė.
- Apraišus reikia apžiūrėti prieš kiekvieną naudojimą, o ne kartą per sezoną.
- Ausinės, nuimtos „tik penkioms minutėms“, per tą laiką neduoda jokios apsaugos.
Šios detalės aptariamos per darbuotojų saugos mokymus ir instruktavimą darbo vietoje.
Kada apsaugos priemonę reikia pakeisti
Pažeista, susidėvėjusi ar užteršta priemonė keičiama nauja, o ne taisoma: po remonto apsauginė funkcija nebeatkuriama ir niekas jos nebepatikrina.
Keisti reikia, kai:
- matomas įskilimas, įtrūkimas, pradūrimas ar deformacija;
- priemonė patyrė smūgį arba sustabdė kritimą;
- pasibaigė gamintojo nurodytas naudojimo terminas arba filtro resursas;
- priemonė užteršta medžiaga, kurios nebeįmanoma pašalinti.
Nurašyta priemonė iš darbo vietos pašalinama, kad kas nors jos nepasiimtų iš įpročio.
Ką daryti, jei darbuotojas atsisako naudoti apsaugos priemones
Darbo, kuriam privaloma apsaugos priemonė, be jos tęsti negalima: darbuotojas prie tokio darbo neprileidžiamas, kol priemonės nenaudoja, o nuolatinis reikalavimų nepaisymas gali užtraukti atsakomybę pagal darbo teisės nuostatas.
Prieš imantis formalių žingsnių verta atlikti keturis veiksmus iš eilės:
- Išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai kliūva dydis, svoris, rasojimas ar skausmas, o ne principas.
- Pašalinti kliūtį. Kitas modelis, kitas dydis, antirasojimo danga, individualiai priderinti ausų kištukai.
- Pakartoti instruktavimą ir pasirašytinai priminti, kokia rizika dengiama ir kodėl.
- Fiksuoti. Jei situacija kartojasi, kiekvienas atvejis registruojamas raštu — tai tampa įrodymu ir įmonės viduje, ir tiriant nelaimingą atsitikimą.
Antrasis žingsnis praleidžiamas dažniausiai: įmonė perka pigiausią partiją vieno dydžio pirštinių, o paskui stebisi, kodėl jos guli dėžėje.
Darbdavio kontrolinis sąrašas
- Profesinė rizika įvertinta, o AAP sąrašas kyla iš vertinimo išvadų.
- Prieš perkant AAP patikrinta, ar pavojaus negalima pašalinti arba sumažinti technine priemone.
- Priemonės nupirktos darbdavio lėšomis ir išduotos nemokamai.
- Dydžiai parinkti konkretiems žmonėms, o ne „vidutiniam darbuotojui“.
- Kiekvienas išdavimas fiksuotas su data ir parašu.
- Darbo vietos instrukcijoje įvardytos privalomos naudoti AAP.
- Darbuotojai instruktuoti, kaip priemones naudoti, tikrinti ir laikyti.
- Aišku, kam darbuotojas praneša apie susidėvėjusią priemonę ir per kiek laiko gauna naują.
- Subrangovų aprūpinimas sutartas raštu prieš darbų pradžią.
Jei sąraše liko kelios neatžymėtos eilutės, pradėti verta nuo rizikos vertinimo ir dokumentų, o ne nuo pirkinių krepšelio. Tikslius reikalavimus konkrečiai jūsų veiklai verta pasitikslinti Valstybinėje darbo inspekcijoje arba su darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu.
UAB „Mansauga“ apsaugos priemonėmis neprekiauja — padeda nustatyti, kurių iš tikrųjų reikia, ir sutvarkyti dokumentus, kurių prašo Valstybinė darbo inspekcija. Nuolatinę darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkciją vykdome Šiauliuose ir Šiaulių regione; jei norite pasitikrinti savo situaciją, susisiekite su mumis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas pats nusipirktų apsaugos priemones?
Ne. Asmenines apsaugos priemones parūpina ir apmoka darbdavys, o darbuotojui jos išduodamos nemokamai. Priemonės kaina neperkeliama darbuotojui nei išskaičiuojant iš atlyginimo, nei dengiant iš premijos. Tas pats galioja priemonių valymui, patikrai ir pakeitimui susidėvėjus. Jei objekte dirba subrangovas, kas ką aprūpina, turi būti sutarta raštu prieš darbų pradžią.
Ar piniginė kompensacija pakeičia pareigą išduoti priemones?
Ne. Pareiga yra išduoti konkrečią, rizikai tinkančią ir darbuotojui tinkamo dydžio priemonę, o ne perduoti pinigus jos pirkimui. Išmokėjus kompensaciją darbdavys nebekontroliuoja, kas nupirkta, ar priemonė atitinka pavojų ir ar ji apskritai nupirkta. Per patikrinimą tokia tvarka atrodo kaip pareigos neįvykdymas, nes nėra nei priemonės, nei jos išdavimo įrašo.
Kaip dažnai reikia keisti asmenines apsaugos priemones?
Vieno universalaus termino nėra. Priemonė keičiama, kai pasibaigia gamintojo nurodytas naudojimo laikas arba filtro resursas, kai ji pažeista, deformuota ar užteršta, kai patyrė smūgį ir kai po kritimo suveikė stabdymo sistema. Sugadinta priemonė keičiama nauja, o ne remontuojama. Tikslius terminus nurodo gamintojo instrukcija, todėl ją verta laikyti kartu su išdavimo apskaita.
Ar apsaugos priemonės pakeičia profesinės rizikos vertinimą?
Ne, veikia atvirkščiai. Profesinės rizikos vertinimas parodo, kokie pavojai lieka darbo vietoje ir kokio jie stiprumo, o iš to išplaukia, kokių apsaugos priemonių reikia. Be vertinimo AAP sąrašas remiasi spėjimu ir neretai dengia ne tą pavojų. Vertinimas taip pat parodo, ar pavojų dar galima pašalinti arba sumažinti technine priemone, kuri saugo visus dirbančiuosius.
Kokius dokumentus verta turėti Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimui?
Naudinga turėti paruoštus keturis dalykus: profesinės rizikos vertinimo dokumentus, iš kurių matyti AAP poreikis; darbo vietos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją su įvardytomis privalomomis priemonėmis; instruktavimo įrašus su darbuotojų parašais; ir AAP išdavimo apskaitą su datomis. Šie keturi dokumentai kartu parodo ne tik ką nupirkote, bet ir kodėl būtent tai.
Ar visiems darbuotojams reikia to paties rinkinio?
Ne. Priemonės parenkamos pagal konkrečią darbo vietą ir konkretų žmogų, o ne pagal pareigybės pavadinimą. Tas pats staliaus ar sandėlininko darbas skirtingose patalpose gali reikalauti visiškai skirtingų priemonių. Skiriasi ir dydžiai bei individualūs poreikiai: akiniai, barzda, klausos sutrikimai, nėštumas. Rinkinys, kuris žmogui fiziškai netinka, praktiškai nebus dėvimas.
