Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės: ką privalo įmonė

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (toliau – BGST) yra pagrindinis teisės aktas, nustatantis, ką įmonė privalo turėti ir daryti, kad jos patalpose būtų užtikrinta gaisrinė sauga. Kai priešgaisrinės priežiūros pareigūnas arba draudikas prašo parodyti gaisrinės saugos dokumentus, jis turi omenyje būtent šių taisyklių reikalavimus.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra BGST ir kam jos privalomos, kokius dokumentus pagal jas turi turėti įmonė ir nuo kokio darbuotojų ar žmonių skaičiaus, kas už tai atsako, kaip ir kaip dažnai instruktuoti darbuotojus, ko reikalaujama iš gesintuvų ir kas pasikeitė nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Kiekvienas teiginys čia patikrintas pagal galiojančią suvestinę taisyklių redakciją, o punktų numeriai nurodyti, kad galėtumėte pasitikrinti patys.

Kas yra Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės ir kam jos privalomos

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės – tai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus įsakymu patvirtintas teisės aktas, kurio privalo laikytis visi Lietuvos teritorijoje esantys asmenys, o jo reikalavimai taikomi eksploatuojamiems objektams neatsižvelgiant į nuosavybės formą (BGST 1 punktas). Kitaip tariant, jos galioja ne tik didelėms gamykloms: biurui, parduotuvei, sandėliui ir kavinei taikomos tos pačios bendrosios taisyklės, skiriasi tik konkrečių reikalavimų apimtis.

Taisyklės patvirtintos PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 („Valstybės žinios“, 2005, Nr. 26-852), 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-396 išdėstytos nauja redakcija ir nuo tada dar kelis kartus keistos – naujausi pakeitimai galioja nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Todėl remtis galima tik galiojančia suvestine redakcija, kuri skelbiama Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje e-seimas (TAIS.250714) ir Teisės aktų registre e-tar (TAR.C7BB0BCD6F81).

Įmonė gali turėti ir savo gaisrinės saugos taisykles: BGST 3 punktas leidžia įmonėms, atsižvelgiant į veiklos specifiką, parengti ir su PAGD suderinus patvirtinti savas taisykles, tačiau tik nesumažinant bendrųjų reikalavimų. Praktikoje mažoms ir vidutinėms įmonėms tai retai reikalinga – pakanka tvarkingai įgyvendinti bendrąsias.

Kokius gaisrinės saugos dokumentus turi turėti įmonė

Pagrindiniai dokumentai yra trys, ir kiekvienam BGST skiria atskirą priedą. Gaisrinės saugos instrukcija privaloma kiekvienai įmonei, kurioje dirba du ir daugiau darbuotojų (5 punktas, 1 priedas). Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas ir žmonių evakavimo planas privalomi objektuose, kuriuose dirba arba būna daugiau kaip šimtas žmonių, taip pat mokslo, gydymo, viešbučių ir poilsio paskirties pastatuose neatsižvelgiant į žmonių skaičių (2 ir 6 priedai). Prie jų prisideda instruktažų registracija (10 punktas), be kurios neįmanoma įrodyti, kad darbuotojai supažindinti.

Gaisrinės saugos instrukcija

Gaisrinės saugos instrukciją tvirtina įmonės vadovas. Pagal BGST 1 priedą joje turi būti nurodyta:

1. teritorijos, statinių ir evakuacijos kelių priežiūros reikalavimai;
2. atskirų gamybos procesų gaisrinės saugos reikalavimai, kurių pažeidimai gali sukelti gaisrą;
3. sprogių ir gaisringų medžiagų laikymo ir transportavimo sąlygos;
4. rūkymo vietų ir vietų, skirtų suvirinimo bei kitiems darbams su atvira ugnimi, įrengimo reikalavimai;
5. degių medžiagų surinkimo ir šalinimo iš patalpų, specialiųjų drabužių naudojimo reikalavimai;
6. kontrolinių matavimo prietaisų pavojingos ribos, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas;
7. elektros šildymo prietaisų ir šildymo įrenginių eksploatavimo reikalavimai;
8. patalpų uždarymo pasibaigus darbui tvarka;
9. darbuotojų veiksmai kilus gaisrui: ugniagesių iškvietimas, pasitikimas ir informavimas, žmonių ir turto evakavimas, įrenginių avarinio stabdymo eiliškumas, elektros ir vėdinimo išjungimas, gaisrinės įrangos naudojimas.

Ne visi punktai aktualūs kiekvienai įmonei – biure nebus gamybos procesų ar sprogių medžiagų, ir tai instrukcijoje tiesiog nurodoma. Tas pats priedas reikalauja, kad instrukcijos tekstas būtų aiškus, o reikalavimai – trumpi ir konkretūs. Ir svarbiausia: įsigaliojus naujiems ar pasikeitus galiojantiems gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, keičiant technologinius procesus ar pradedant naudoti naujas gaisrinės saugos priemones, instrukcija privalo būti peržiūrėta, esant reikalui pataisyta ir iš naujo patvirtinta. Būtent todėl 2025 m. lapkričio pakeitimai nėra tik teorija – jie yra priežastis peržiūrėti Jūsų instrukciją.

Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas

Planas privalomas objekte, kuriame dirba arba būna daugiau kaip šimtas žmonių, o mokslo paskirties pastatuose (darželiuose, mokyklose, aukštosiose mokyklose), gydymo įstaigose (ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose) bei viešbučių ir poilsio paskirties pastatuose – neatsižvelgiant į žmonių skaičių. Planą rengia ir tvirtina objekto savininkas, valdytojas arba administratorius (2 priedas). Jame turi būti numatyta:

• pagalba ugniagesiams – trumpiausias kelias prie gaisro židinio, vandens šaltiniai;
• elektros energijos išjungimas (išskyrus gaisrinės saugos sistemas), įrenginių stabdymas, komunikacijų uždarymas ir vėdinimo išjungimas degančiose bei gretimose patalpose;
• automatinių gaisro gesinimo, dūmų šalinimo ir žmonių informavimo sistemų patikrinimas;
• gaisrą gesinančių žmonių apsauga nuo griūčių ir apsinuodijimo;
• žmonių evakavimas iš gaisro zonos, materialinių vertybių apsauga ir evakavimas;
• žinybinių priešgaisrinių pajėgų ar savanorių ugniagesių (jei tokių yra) veiksmų tvarka;
• personalo veiksmų variantai skirtingomis sąlygomis – darbo ir poilsio dienomis, žiemą.

Mažesnei įmonei, kuriai planas neprivalomas, pačių darbuotojų veiksmai kilus gaisrui vis tiek turi būti aprašyti – tai privalomas instrukcijos punktas (1 priedo 9 punktas). Skirtumas tik tas, kad tokiu atveju nereikia atskiro dokumento.

Žmonių evakavimo planas

Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose, gerai matomoje vietoje prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastate nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, o mokslo, gydymo, viešbučių ir poilsio paskirties pastatuose – visada (6 priedo 1 punktas). Planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.

Aukšto plane nurodomos laiptinės, liftai ir jų holai, kambariai, balkonai, išorinės kopėčios ir evakuacijos keliuose esančios durys (2 punktas). Pagrindinis evakuacijos kelias žymimas ištisine, atsarginis – punktyrine linija; abi linijos žalios ir dukart storesnės už pastato plano linijas (4 punktas). Simboliais pažymima: paties plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai ir telefonai (5 punktas), o simboliai turi būti iššifruoti (6 punktas). Planą tvirtina įmonės vadovas (8 punktas), o visi darbuotojai turi būti su juo supažindinti ir mokėti juo naudotis (7 punktas).

Gaisrinės saugos dokumentai yra bendros įmonės darbų saugos dokumentacijos dalis, todėl juos patogu tvarkyti kartu su darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais darbų saugos dokumentais – vienoje vietoje, su vienodais registrais ir tomis pačiomis atsakomybėmis.

Kas įmonėje atsako už gaisrinę saugą

Už gaisrinę saugą įmonėje pirmiausia atsako jos vadovas: pagal BGST jis tvirtina gaisrinės saugos instrukciją (1 priedas) ir žmonių evakavimo planą (6 priedo 8 punktas), nustato instruktažų registravimo tvarką (10 punktas) ir privalo organizuoti darbuotojų gaisrinės saugos mokymą (12 punktas). Kasdienę objekto gaisrinės saugos būklės kontrolę vadovas gali pavesti paskirtam darbuotojui – taisyklėse toks asmuo apibūdinamas kaip darbuotojas, kuriam vadovas paveda kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių reikalavimams vykdyti (11 punktas). Praktikoje tai daroma vadovo įsakymu, kuriame surašomos konkrečios funkcijos.

Vienas reikalavimas taikomas ne visoms įmonėms. Jei įmonė atitinka vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1V-193 patvirtintus kriterijus, jos vadovas arba paskirtas atsakingas darbuotojas turi būti išklausęs PAGD patvirtintą priešgaisrinės saugos mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą (11 punktas). Ar Jūsų įmonė patenka į šiuos kriterijus, verta pasitikrinti atskirai – tai priklauso nuo veiklos ir objekto.

Ką atsakingas asmuo praktikoje daro kasdien (tai jau ne taisyklių tekstas, o įprasta praktika):

• prižiūri, kad evakuacijos keliai ir išėjimai liktų laisvi;
• organizuoja ir registruoja darbuotojų instruktažus;
• seka gesintuvų patikros terminus ir būklę;
• rūpinasi, kad instrukcija ir planai atitiktų faktinę padėtį;
• bendrauja su tikrinančiomis institucijomis.

Mažoje įmonėje atsakingu asmeniu dažnai būna pats vadovas arba administratorius. Svarbu ne pareigybė, o tai, kad žmogus žinotų, ką konkrečiai turi daryti, ir turėtų tam laiko. Jei tinkamo darbuotojo nėra, dalį funkcijų galima perduoti išoriniam specialistui – Šiauliuose ir Šiaulių regione tai galima derinti su nuolatine darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto paslauga.

Kaip ir kaip dažnai instruktuoti darbuotojus gaisrinės saugos klausimais

BGST numato tris darbuotojų instruktažus gaisrinės saugos klausimais: įvadinį (bendrą), periodinį darbo vietoje ir papildomą darbo vietoje (7 punktas). Įvadinis instruktažas privalomas visiems pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje kartojamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių (8 punktas).

Papildomai darbo vietoje instruktuojama (9 punktas):

• pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus);
• pakeitus darbo vietą arba pasikeitus darbo funkcijoms;
• pasikeitus gamybos technologiniams procesams;
• įvykus sprogimui arba kilus gaisrui;
• paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.

Visi instruktažai registruojami vadovo nustatyta tvarka, įvardijant instruktažą išklausiusį asmenį, instruktažo tipą ir datą (10 punktas); registracijos žurnalo formos pavyzdys pateiktas BGST 4 priede. Instruktavimas be įrašo tikrinant nieko nereiškia, nes jo neįmanoma įrodyti. Registrą galima vesti popieriniame žurnale arba elektroninėje sistemoje – svarbu, kad įraše būtų visi trys duomenys.

Instruktažas – ne tas pats, kas mokymas. Be instruktažų, įmonės vadovas privalo ne rečiau kaip kartą per trejus metus organizuoti darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal PAGD direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintus minimalius reikalavimus mokymo programoms (12 punktas). Instruktažas supažindina su konkrečios darbo vietos tvarka, mokymas suteikia platesnių žinių, o atestavimas jas patikrina. Abu dalykus patogu suderinti su darbų saugos mokymais, kad darbuotojai neatitrūktų nuo darbo kelis kartus.

Gesintuvai ir gesinimo priemonės: ko reikalauja taisyklės

Kiekviename statinyje ir patalpoje turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių (60 punktas), o jų tipą ir skaičių nustato BGST 5 priedas. Gesintuvai parenkami keturiais žingsniais (5 priedo 9 punktas): nustatoma galimo gaisro klasė pagal naudojamas ir laikomas medžiagas, parenkama gesinimo medžiaga (1 lentelė), apskaičiuojamas nešiojamųjų gesintuvų skaičius (2 lentelė) ir kilnojamųjų gesintuvų skaičius (3 lentelė).

Gaisrų klasės (5 priedo 2 punktas): A – kietųjų medžiagų gaisrai, B – skystųjų arba galinčių suskystėti medžiagų, C – dujų, D – metalų, o nuo 2025 m. lapkričio 1 d. dar ir F – gaisrai, susiję su kepimo terpe (augaliniais arba gyvuliniais aliejais ir riebalais) kepimo prietaisuose. Pagal 1 lentelę F klasės gaisrams veiksmingiausia gesinimo medžiaga yra skystieji chemikalai; vanduo, putos, dujos ir milteliai šiai klasei pažymėti kaip ne tokie veiksmingi. Praktiškai tai reiškia, kad virtuvėje įprastas miltelinis gesintuvas kepimo riebalų gaisrui netinka.

Keli reikalavimai, kurie dažnai lieka nepastebėti:

• jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, ne mažiau kaip 50 proc. gesintuvų turi tikti elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos (5 priedo 5 punktas);
• gesintuvai patalpose išdėstomi tolygiai (8 punktas);
• jei patalpa mažesnė kaip 50 m² (išskyrus gamybos, sandėliavimo ir techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir vestibiuliuose, o skaičius nustatomas pagal bendrą visų patalpų plotą (11 punktas);
• nedegus audeklas turi būti 0,9–1,8 m dydžio ir skirtas nedideliam plotui gesinti (14 punktas).

Kas priklauso įmonei ir kas – tiekėjui: įmonė turi žinoti reikiamą gesintuvų skaičių ir tipą, pažymėti jų vietas evakavimo plane ir sekti patikros terminus; gesintuvus parduoda, pildo ir techniškai prižiūri specializuotos įmonės. Mansauga gesintuvų neparduoda, nepildo ir neprižiūri – padedame reikalavimus užfiksuoti dokumentuose ir supažindinti su jais darbuotojus.

Kas pasikeitė nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

PAGD direktoriaus 2025 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1-499/2025 (1.4 E), paskelbtu Teisės aktų registre tą pačią dieną, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. BGST 5 priedas papildytas nauja F gaisrų klase, pakeista 1 lentelė (gesinimo medžiagos parinkimas pagal gaisro klasę) ir patikslintos 2 bei 3 lentelės, pagal kurias skaičiuojamas nešiojamųjų ir kilnojamųjų gesintuvų skaičius. Įmonei tai reiškia du konkrečius darbus: patikrinti, ar kepimo zonose yra F klasės gaisrams tinkamų priemonių, ir perskaičiuoti gesintuvų skaičių pagal galiojančias lenteles.

Ir dar viena pasekmė, kurią lengva pražiūrėti: 1 priedas reikalauja peržiūrėti ir, jei reikia, iš naujo patvirtinti gaisrinės saugos instrukciją, kai pasikeičia gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai. Jei Jūsų instrukcija ar evakavimo planas rengti iki 2025 m. rudens ir juose numatytos gesinimo priemonės kepimo zonoms, dokumentus reikia peržiūrėti – savaime jie neatsinaujino.

Evakuacijos keliai, ženklai ir durys: ką tikrina apžiūrint patalpas

Dokumentai yra tik pusė reikalavimų – kita pusė tikrinama vaikštant po patalpas. Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 patvirtintus Gaisrinės saugos ženklų naudojimo nuostatus (61 punktas). Evakuacijos krypties ženklai privalomi patalpose, kurių plotas didesnis kaip 50 m² arba kuriose yra dvejos ir daugiau durų, ir turi būti gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (62 punktas); koridoriuose, laiptinėse ir virš evakuacijos keliuose esančių durų bent vienas krypties ženklas turi būti matomas iš bet kurio kelio taško (66 punktas).

Evakuacijos keliuose draudžiama įrengti prekybos vietas, paslaugų punktus, žaidimų automatus ir panašius objektus, jei jie sumažina norminį kelio plotį, o koridoriuose ir laiptinėse – veidrodžius ir durų imitacijas (65 punktas). Priešgaisrinės durys, vartai ir liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai veikiantys (63 punktas). Šie dalykai patikrinami per penkias minutes, ir būtent jie dažniausiai skiriasi nuo to, kas surašyta dokumentuose.

Nuo ko pradėti, jei dokumentų paprašė inspektorius ar draudikas

Pradėkite nuo dokumentų, kurių taisyklės reikalauja tiesiogiai: gaisrinės saugos instrukcijos, instruktažų registro ir – jei objektui taikoma 100 žmonių riba – veiksmų kilus gaisrui plano bei evakavimo plano. Tada palyginkite juos su faktine patalpų būkle. Praktikoje patikra atrodo taip:

1. Gaisrinės saugos instrukcija – patvirtinta vadovo, apima 1 priedo punktus, aktualius Jūsų veiklai, atitinka dabartines patalpas ir įrangą, peržiūrėta po 2025 m. lapkričio pakeitimų.
2. Atsakingas asmuo – paskirtas, tebedirba, žino savo funkcijas; jei įmonė atitinka Nr. 1V-193 kriterijus, turi galiojantį pažymėjimą.
3. Instruktažų registras – visi dabartiniai darbuotojai instruktuoti, periodiniai instruktažai ne senesni kaip 12 mėnesių, įrašuose yra asmuo, tipas ir data.
4. Mokymas ir atestavimas – organizuoti ne seniau kaip prieš trejus metus.
5. Veiksmų kilus gaisrui planas ir evakavimo planas – jei privalomi: patvirtinti, atitinka išplanavimą, evakavimo planas iškabintas kiekviename aukšte prie įėjimų ir išėjimų.
6. Gesinimo priemonės – skaičius ir tipas atitinka 5 priedo lenteles, kepimo zonose yra F klasei tinkamų priemonių, patikros terminai nepraleisti.
7. Evakuacijos keliai, ženklai, durys – keliai neužstatyti, krypties ženklai matomi, priešgaisrinės durys užsidaro pačios.

Jei ko nors trūksta, geriau tai pripažinti ir sutvarkyti, nei paskubomis atsisiųsti šabloną iš interneto. Šablone nėra Jūsų patalpų, įrangos ir žmonių, o tikrinant pirmiausia lyginama, ar dokumentas atitinka faktinę padėtį.

Kaip Mansauga padeda įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimus

Mansauga parengia įmonės gaisrinės saugos dokumentus – instrukciją, atsakingo asmens paskyrimo įsakymo projektą, veiksmų kilus gaisrui ir evakavimo planus – instruktuoja darbuotojus, sutvarko registrus ir padeda surengti evakuacijos pratybas. Gesintuvų ir signalizacijos neparduodame, nepildome ir neprižiūrime. Paslaugą išsamiai aprašome puslapyje Gaisrinės saugos instrukcijos ir mokymai.

Dokumentus rengiame įmonėms visoje Lietuvoje, o Šiauliuose ir Šiaulių regione atvykstame apžiūrėti objekto vietoje. Instruktažų registrus galima vesti mūsų elektroninėje sistemoje „Edaro“, kurioje darbuotojai su instrukcijomis susipažįsta ir pasirašo elektroniniu parašu – įrašuose iš karto yra visi trys taisyklių reikalaujami duomenys.

Jei norite, kad pirmiausia apžiūrėtume, kas jau padaryta, ir sudarytume spragų sąrašą su eiliškumu, susisiekite su mumis telefonu +370 639 07661 arba el. paštu info@mansauga.lt.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės privalomos mažai įmonei?

Taip. BGST 1 punktas nustato, kad taisyklių privalo laikytis visi Lietuvos teritorijoje esantys asmenys, o reikalavimai taikomi eksploatuojamiems objektams neatsižvelgiant į nuosavybės formą. Gaisrinės saugos instrukcija privaloma kiekvienai įmonei, kurioje dirba du ir daugiau darbuotojų (5 punktas). Skiriasi tik apimtis: biurui instrukcijoje tiesiog nurodoma, kad gamybos procesų ar sprogių medžiagų nėra, o veiksmų kilus gaisrui ir evakavimo planai privalomi tik objektuose, kuriuose būna daugiau kaip 100 žmonių, arba tam tikros paskirties pastatuose.

Kokius gaisrinės saugos dokumentus turi turėti įmonė?

Gaisrinės saugos instrukciją (1 priedas) – nuo dviejų darbuotojų; instruktažų registrą, kuriame nurodytas asmuo, instruktažo tipas ir data (10 punktas) – visada; darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą (2 priedas) ir žmonių evakavimo planą (6 priedas) – objektuose, kuriuose dirba arba būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat mokslo, gydymo, viešbučių ir poilsio paskirties pastatuose. Praktikoje prie jų prisideda vadovo įsakymas dėl atsakingo asmens paskyrimo.

Kas turi būti gaisrinės saugos instrukcijoje?

Pagal BGST 1 priedą: teritorijos, statinių ir evakuacijos kelių priežiūra; gamybos procesų reikalavimai; sprogių ir gaisringų medžiagų laikymas; rūkymo ir ugnies darbų vietos; degių medžiagų šalinimas ir specialieji drabužiai; kontrolinių prietaisų pavojingos ribos; elektros šildymo prietaisų eksploatavimas; patalpų uždarymo tvarka; darbuotojų veiksmai kilus gaisrui. Instrukciją tvirtina vadovas, tekstas turi būti aiškus ir konkretus, o pasikeitus teisės aktams ar procesams ji peržiūrima ir iš naujo tvirtinama.

Kam privalomas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas ir evakavimo planas?

Objektams, kuriuose dirba arba būna daugiau kaip šimtas žmonių, o mokslo (darželiai, mokyklos), gydymo (ligoninės, sanatorijos, slaugos namai), viešbučių ir poilsio paskirties pastatams – neatsižvelgiant į žmonių skaičių (2 ir 6 priedai). Veiksmų planą rengia ir tvirtina objekto savininkas, valdytojas ar administratorius; evakavimo planą tvirtina įmonės vadovas, jis kabinamas kiekviename aukšte prie įėjimų ir išėjimų ir turi būti matomas iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.

Kas yra F klasės gaisras ir kam jis aktualus?

F klasė – gaisrai, susiję su kepimo terpe (augaliniais arba gyvuliniais aliejais ir riebalais) kepimo prietaisuose. Į BGST 5 priedą ji įtraukta nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Pagal 1 lentelę šiems gaisrams veiksmingiausia gesinimo medžiaga – skystieji chemikalai, o vanduo, putos, dujos ir milteliai pažymėti kaip ne tokie veiksmingi. Aktualu visoms įmonėms, kuriose kepama riebaluose – pavyzdžiui, kavinėms, kepykloms, įmonių valgykloms, viešbučiams su virtuvėmis.

Kaip dažnai reikia kartoti gaisrinės saugos instruktažą ir mokymus?

Periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, įvadinis – kiekvienam pradedančiam dirbti (8 punktas), papildomas – pakeitus instrukciją, darbo vietą ar funkcijas, technologinius procesus, įvykus gaisrui arba paaiškėjus žinių trūkumui (9 punktas). Atskirai nuo instruktažų vadovas privalo ne rečiau kaip kartą per trejus metus organizuoti darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (12 punktas).

Kaip apskaičiuoti, kiek gesintuvų reikia patalpoms?

Pagal BGST 5 priedo 9 punktą: nustatoma galimo gaisro klasė pagal naudojamas medžiagas, pagal 1 lentelę parenkama gesinimo medžiaga, pagal 2 lentelę apskaičiuojamas nešiojamųjų, o pagal 3 lentelę – kilnojamųjų gesintuvų skaičius. Kur yra įtampos turinčių elektros įrenginių, bent pusė gesintuvų turi tikti jiems gesinti; patalpoms iki 50 m² gesintuvus galima laikyti bendruose koridoriuose, skaičiuojant pagal bendrą plotą. 2 ir 3 lentelės pakeistos nuo 2025 m. lapkričio 1 d., todėl senesni skaičiavimai gali nebeatitikti.