Potencialiai pavojingi įrenginiai: darbdavio pareigos

Potencialiai pavojingi įrenginiai — tai įrenginiai, kurių gedimas ar netinkamas naudojimas gali sužaloti žmones, todėl jiems taikoma griežtesnė priežiūros tvarka nei įprastai darbo įrangai. Apie šią sąvoką dauguma įmonių sužino ne pirkdamos įrenginį, o tada, kai jos paklausia inspektorius, draudikas arba stambesnis užsakovas. Toliau — kas dažniausiai patenka į šią grupę, kokios darbdavio pareigos praktikoje ir nuo ko pradėti, jei iki šiol tų dokumentų niekas netvarkė.

Kas yra potencialiai pavojingi įrenginiai?

Potencialiai pavojingi įrenginiai — tai įrenginiai, kurių gedimas, netinkamas naudojimas ar nepakankama priežiūra gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl jiems nustatyta privaloma techninė priežiūra ir periodinės patikros. Pavojus kyla ne iš to, kad įrenginys senas ar prastas, o iš jo prigimties: sukaupto slėgio, keliamo krovinio svorio, aukščio, temperatūros.

Praktinė pasekmė paprasta. Dviem vienodai naujiems ir tvarkingiems įrenginiams gali būti taikomos visiškai skirtingos taisyklės: staklėms pakanka įprastos darbo įrangos priežiūros tvarkos, o šalia stovinčiam kompresoriaus slėginiam indui — atskiros priežiūros ir patikrų tvarkos. Kaina, amžius ar tai, kaip dažnai įrenginys naudojamas, čia nieko nelemia.

Kokie įrenginiai dažniausiai patenka į šią grupę?

Dažniausiai tai kėlimo įrenginiai, slėginiai įrenginiai ir žmones keliantys įrenginiai — būtent jie sudaro didžiąją dalį įmonėse naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių. Tipiniai pavyzdžiai:

• Kėlimo įrenginiai — kranai, keltuvai, gervės, šakiniai krautuvai, keliamosios platformos.
• Slėginiai įrenginiai — garo ir vandens šildymo katilai, kompresorių slėginiai indai, dujų sistemos, slėginiai vamzdynai.
• Žmones keliantys ir vežantys įrenginiai — liftai, eskalatoriai, judamieji takai.

Tai tipiniai pavyzdžiai, o ne baigtinis sąrašas. Ar konkretus jūsų įrenginys priskiriamas šiai grupei, sprendžiama pagal galiojančią tvarką ir paties įrenginio dokumentus — tipą, parametrus ir gamintojo nurodymus. Todėl vertinamas kiekvienas įrenginys atskirai, o ne „taip pat kaip pas kaimyną“.

Kaip įmonės sužino, kad tokių įrenginių turi?

Dažniausiai ne pirkimo metu, o per patikrinimą, sudarant draudimo sutartį arba per užsakovo auditą, kai paprašoma parodyti įrenginių priežiūros dokumentus. Iki tol įrenginys tiesiog dirba ir niekam nekelia klausimų. Tipiniai atvejai atrodo taip:

• Šakinis krautuvas, nupirktas iš antrų rankų kartu su sandėliu — be jokių popierių.
• Kompresorius su slėginiu indu dirbtuvėse, kurį „visi visada naudojo“.
• Katilinė, likusi iš ankstesnio pastato savininko.
• Liftas nuomojamame pastate, dėl kurio priežiūros niekas atskirai nesitarė.

Paskutinis atvejis dažniausiai ir sukelia ginčą. Kas užsako ir apmoka techninę priežiūrą, paprastai nustatoma nuomos ar paslaugų sutartyje, tačiau darbdavio pareiga užtikrinti, kad jo darbuotojas dirbtų su tvarkingu įrenginiu, nuo sutarties nepriklauso. Jei sutartyje apie tai nieko nepasakyta, tai pirmas dalykas, kurį verta išsiaiškinti raštu.

Kokios darbdavio pareigos, kai įmonė naudoja tokius įrenginius?

Praktikoje darbdavys turi penkias pareigas, susijusias su potencialiai pavojingais įrenginiais: išsiaiškinti, kokius įrenginius įmonė turi, užtikrinti privalomas technines patikras, paskirti atsakingus asmenis, tvarkyti dokumentus ir leisti dirbti tik apmokytiems darbuotojams.

1. Nustatyti, ką turite. Surašomi visi įrenginiai su jų identifikaciniais duomenimis: tipas, gamintojas, gamyklinis numeris, pagaminimo metai, pagrindiniai parametrai. Šis sąrašas yra visų kitų veiksmų pagrindas, ir jį galima sudaryti per vieną apėjimą po cechą.
2. Užtikrinti privalomas technines patikras. Įmonė laiku užsako patikrą, sudaro jai sąlygas ir išsaugo rezultatus. Praleistas terminas yra viena dažniausių ir lengviausiai išvengiamų neatitikčių.
3. Paskirti atsakingą asmenį. Raštu paskiriamas žmogus, atsakingas už įrenginio priežiūrą ir saugų naudojimą. Jis turi būti realiai pasiekiamas ir turėti tam reikalingų žinių, o ne tik būti įrašytas įsakyme.
4. Tvarkyti dokumentus. Kiekvienam įrenginiui kaupiama jo istorija: gamintojo dokumentai, patikrų rezultatai, remontai, gedimai. Dokumentai turi būti randami tada, kai jų paprašoma, o ne po savaitės paieškų.
5. Apmokyti darbuotojus. Su tokiais įrenginiais leidžiama dirbti tik parengtiems darbuotojams, kurie išklausė reikiamus darbų saugos mokymus ir buvo instruktuoti dirbti būtent su tuo įrenginiu. Bendras įvadinis instruktažas šios pareigos nepadengia.

Kas atlieka technines patikras ir kaip dažnai?

Periodines potencialiai pavojingų įrenginių technines patikras atlieka ne pati įmonė, o tam įgaliotos nepriklausomos įstaigos; įmonės pareiga yra laiku patikrą užsakyti, sudaryti jai sąlygas ir išsaugoti rezultatus.

Patikrų dažnumas nėra vienodas visiems. Jis priklauso nuo įrenginio rūšies, parametrų ir naudojimo sąlygų, todėl kiekvienam įrenginiui pasitikrinamas atskirai — pagal galiojančią tvarką ir įrenginio dokumentus. Patogiausias atskaitos taškas yra ankstesnės patikros dokumentas: jame nurodyta, kada patikra atlikta ir kada laukiama kitos.

Dažna klaida — sumaišyti kasdienę priežiūrą su periodine technine patikra. Tai du skirtingi dalykai, ir vienas kito nepakeičia:

Kokie dokumentai turi būti kiekvienam įrenginiui?

Kiekvienam potencialiai pavojingam įrenginiui įmonėje turėtų būti atskiras dokumentų rinkinys, kurį galima parodyti per kelias minutes. Į jį paprastai įeina:

• Gamintojo dokumentai ir naudojimo instrukcija darbuotojams suprantama kalba.
• Identifikaciniai įrenginio duomenys: tipas, gamyklinis numeris, pagaminimo metai, pagrindiniai parametrai.
• Raštiškas atsakingo asmens paskyrimas.
• Techninių patikrų rezultatai ir ankstesnių patikrų istorija.
• Remontų, gedimų ir atliktų priežiūros darbų įrašai.
• Operatorių mokymo ir instruktažų įrašai, susiję būtent su tuo įrenginiu.

Kai kuriems įrenginiams papildomai taikomi ir registravimo reikalavimai — ar jie galioja jūsų atveju, priklauso nuo įrenginio rūšies ir pasitikrinama pagal galiojančią tvarką. Šis rinkinys yra dalis bendros įmonės dokumentų sistemos, aprašytos darbų saugos dokumentų apžvalgoje, ir laikomas ten pat, kur kiti darbuotojų saugos dokumentai.

Ko klausiama patikrinimo metu?

Klausimai kartojasi ir yra nuspėjami: kokius įrenginius turite, kas už juos atsakingas, kada paskutinį kartą tikrinta, kas jais dirba ir ar tie žmonės apmokyti. Konkrečiai prašoma parodyti:

1. Įmonėje naudojamų įrenginių sąrašą su identifikaciniais duomenimis.
2. Įsakymą, kuriuo paskirtas atsakingas asmuo.
3. Paskutinės techninės patikros dokumentą.
4. Darbuotojų mokymo ir instruktažų įrašus.
5. Profesinės rizikos vertinimą, kuriame tas įrenginys įvertintas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėse prižiūri Valstybinė darbo inspekcija (VDI), o techninę įrenginių būklę vertina tam įgaliotos įstaigos. Praktiškai tai reiškia, kad tvarkingas patikros dokumentas ir tvarkingi instruktažų įrašai yra du skirtingi reikalai — turėti reikia abu.

Kaip tai susiję su rizikos vertinimu ir instruktažais?

Potencialiai pavojingas įrenginys yra rizikos veiksnys, todėl jis turi būti įvertintas profesinės rizikos vertinime, o darbuotojas — instruktuotas dirbti būtent su tuo įrenginiu. Šie trys dalykai — įrenginio priežiūra, rizikos vertinimas ir instruktažai — remiasi vienas į kitą.

Profesinės rizikos vertinimas parodo, kokie pavojai kyla dirbant su konkrečiu įrenginiu ir kokių priemonių reikia: apsauginių įtaisų, asmeninių apsaugos priemonių, darbo tvarkos. Instruktažas perduoda tas išvadas žmogui, kuris prie įrenginio stovi kiekvieną dieną. Jei rizikos vertinime įrenginio nėra, instruktažas tampa bendromis frazėmis, o pati priežiūra — formalumu.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, žiūrima būtent į šią grandinę: ar įrenginys buvo tvarkingas, ar rizika įvertinta, ar žmogus apmokytas. Todėl dokumentai, kurie atrodo kaip biurokratija ramiu metu, blogą dieną tampa vieninteliu darbdavio argumentu.

Nuo ko pradėti, jei iki šiol niekas to netvarkė

Pradėkite ne nuo dokumentų, o nuo apėjimo: surašykite visus įrenginius, tada kiekvienam surinkite tai, kas jau yra, ir tik po to užsakykite, ko trūksta. Eilės tvarka:

1. Apeikite patalpas ir surašykite įrenginius. Nufotografuokite kiekvieno įrenginio identifikacinę lentelę — iš jos atkuriama beveik visa likusi informacija.
2. Kiekvienam įrenginiui atidarykite atskirą bylą. Sudėkite viską, kas rasta: instrukcijas, senus patikrų dokumentus, remontų įrašus.
3. Paskirkite atsakingus asmenis raštu. Jei tinkamo žmogaus įmonėje nėra, funkciją galima pavesti išorės specialistui.
4. Užsakykite tai, ko trūksta. Pirmiausia patikras, kurių terminas praėjęs, tada mokymus ir instruktažus, tada rizikos vertinimo papildymą.

Įmonėms, kurios neturi savo darbų saugos specialisto, tai dažniausiai išsprendžia nuolatinė darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūra: įrenginių apskaitą, patikrų terminų stebėjimą ir instruktažus perima žmogus iš išorės, o vadovui lieka tik pasirašyti. Jei norite pasitikrinti, kaip atrodo jūsų padėtis, susisiekite ir pereisime sąrašą kartu. Kiek specialistų reikia pagal veiklos sąrašą ir darbuotojų skaičių, aprašėme straipsnyje kada įmonei reikia DSS specialisto.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra potencialiai pavojingi įrenginiai?

Potencialiai pavojingi įrenginiai — tai įrenginiai, kurių gedimas ar netinkamas naudojimas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl jiems nustatyta privaloma techninė priežiūra ir periodinės patikros. Dažniausiai tai kėlimo įrenginiai (kranai, keltuvai, šakiniai krautuvai), slėginiai įrenginiai (katilai, kompresorių slėginiai indai) bei liftai ir eskalatoriai. Ar konkretus įrenginys priskiriamas šiai grupei, sprendžiama pagal galiojančią tvarką ir paties įrenginio dokumentus.

Ar šakinis krautuvas yra potencialiai pavojingas įrenginys?

Kėlimo įrenginiai, tarp jų ir šakiniai krautuvai, paprastai patenka į šią grupę, tačiau galutinį atsakymą lemia konkretaus įrenginio tipas, parametrai ir galiojanti tvarka. Praktiškai svarbiau kita: net jei įrenginys šiai grupei nebūtų priskirtas, darbdavys vis tiek privalo užtikrinti jo techninę būklę, paskirti atsakingą asmenį ir leisti juo dirbti tik apmokytiems darbuotojams. Pradėti verta nuo įrenginio dokumentų ir gamintojo instrukcijos.

Kas atlieka potencialiai pavojingų įrenginių patikras?

Periodines technines patikras atlieka tam įgaliotos nepriklausomos įstaigos, o ne pati įmonė — įmonės pareiga yra laiku patikrą užsakyti, sudaryti jai sąlygas ir išsaugoti rezultatus. Kasdienę apžiūrą prieš darbą ir einamąją priežiūrą atlieka įmonės paskirtas atsakingas asmuo arba operatorius pagal gamintojo instrukciją. Patikrų dažnumas priklauso nuo įrenginio rūšies ir naudojimo sąlygų, todėl kiekvienam įrenginiui pasitikrinamas atskirai.

Ar reikia skirti atsakingą asmenį už įrenginių priežiūrą?

Taip, atsakingo asmens paskyrimas yra viena pirmųjų darbdavio pareigų ir vienas pirmųjų klausimų per patikrinimą. Paskyrimas įforminamas raštu, o paskirtas žmogus turi būti realiai pasiekiamas ir turėti tam reikalingų žinių. Mažoje įmonėje tai dažnai vadovas arba padalinio vadovas; jei tinkamo darbuotojo nėra, funkciją galima pavesti išorės darbų saugos specialistui.

Ką daryti, jei įrenginys neturi jokių dokumentų?

Pradėkite nuo įrenginio identifikacinės lentelės: tipas, gamyklinis numeris, pagaminimo metai ir pagrindiniai parametrai leidžia atkurti likusią informaciją. Toliau kreipkitės į gamintoją ar tiekėją dėl instrukcijos kopijos ir užsakykite techninės būklės įvertinimą. Kol neaišku, kokia įrenginio būklė ir kokie reikalavimai jam taikomi, saugiausia jo nenaudoti — nedokumentuotas įrenginys tampa didžiausia problema būtent tada, kai su juo kas nors nutinka.